Pakarti, ištraukti ir ketvirčiuoti — Didžiosios Britanijos bausmė už išdavystę

Šokiruojanti Didžiosios Britanijos istorija: pakariant, ištraukiant ir ketvirčiuojant – teisės, ritualai ir poveikis nuo viduramžių iki XIX a.

Bausmė pakarti, nupiešti ir ketvirčiuoti Anglijoje buvo taikoma vyrams, pripažintiems kaltais dėl valstybės išdavystės. Tai viena iš žinomiausių ir žiauriausių viduramžių ir ankstyvojo naujojo laikotarpio bausmių, skirta pabrėžti nusikaltimo sunkumą ir užtikrinti viešą atgrasymą.

Procedūros eiga

Tradicinė egzekucija susidėjo iš kelių aiškių dalių. Visą bausmę dažniausiai sudarydavo šios fazės — nukentėjusysis buvo:

1. Paprastai arklio tempiamas ant medinio karkaso į vietą, kur turėjo būti viešai nužudytas. Tai viena iš galimų žodžio "išvilktas" reikšmių. Labiau tikėtina, kad išvilktas reiškia vidinių organų pašalinimą.
2. Pakabinamas už kaklo trumpam laikui arba kol beveik miršta (pakabinamas).
3. Nuimtas nuo pakabos ir padėtas ant stalo. Dar gyva auka buvo perpjauta pilvo srityje, ištrauktos žarnos ir lyties organai (tai dar viena žodžio draw reikšmė - žr. nuorodą į Oksfordo anglų kalbos žodyną toliau). Pašalinti organai buvo deginami liepsnoje, paruoštoje netoli kalinio.
4. Aukos galva buvo nupjaunama, o likusi kūno dalis sukapojama į keturias dalis arba ketvirčius.

Ši procedūra, nors apibrėžta kaip vienas nuosprendis, turėjo daug variantų: kartais dalys vykdytos šiek tiek skirtinga tvarka, kartais bausmė supaprastinama ar „pamelioruojama“ pagal teisėjo sprendimą ar įstatymų pakeitimus.

Viešas eksponavimas ir medžiagos tvarkymas

Paprastai penkios kūno dalys (t. y. keturios kūno dalys ir galva) būdavo viešai eksponuojamos įvairiose miesto ar miestelio vietose arba — garsesniais atvejais, pavyzdžiui, Williamo Wallace'o atveju, — skiriamuose šalies taškuose, siekiant atgrasyti galimus išdavikus, kurie nematė egzekucijos. Galvos dažnai būdavo siunčiamos į svarbiausias vietas (pvz., Londono Tauerį), ketvirčiai — į kitus regionus. Norint išsaugoti parodomas dalis, galvos kartais marinavo sūryme, o ketvirčius aptepdavo taru ar kitomis konservuojančiomis medžiagomis.

Teisinis kontekstas ir bausmės panaikinimas

Laikui bėgant, kai kurios egzekucijos dalys buvo pakeistos arba sušvelnintos. 1814 m. Jungtinės Karalystės parlamentui priėmus atitinkamą Nusikaltimų įstatymą, nuteistasis galėjo būti pakariamas iki mirties — tai reiškė, kad jam nebereikėjo patirti itin skausmingų dalių, kol jis dar buvo gyvas (pvz., išdarinėjimo gyvam asmeniui). Viešai rodyti nuteistųjų mirties bausme kūnus (pakariant, ištraukiant ir ketvirčiuojant ar kitu būdu) iš Anglijos baudžiamosios teisės pašalinta 1843 m., o ištraukiant ir ketvirčiuojant — 1870 m. Šie pakeitimai atspindi visuomenės požiūrio ir teisės normų kaitą XIX a., kai viešos žiaurios bausmės tapo mažiau toleruojamos.

Kalbiniai niuansai ir interpretacijos

Šiuolaikiniai istorikai ginčijasi, ar žodis "tempimas" reiškia tempimą į egzekucijos vietą, ar išdarinėjimą. Tačiau oficialiuose dokumentuose, kuriuose išsamiai aprašomas Williamo Wallace'o teismas, vartojami du skirtingi lotyniški terminai ("detrahatur" – tempimas kaip transportavimo būdas, ir "devaletur" – išdarinėjimas), todėl nėra abejonių, kad bausmės objektai buvo išdarinėjami. Oksfordo anglų kalbos žodyne pažymėtos abi žodžio draw reikšmės: "ištraukti vidaus organus" arba "tempimas į egzekucijos vietą", ir konstatuojama, kad daugeliu atvejų istoriniai šaltiniai neaiškiai nurodo, kuri reikšmė turima omenyje.

Praktiniai smulkesni etapai

Nuteistasis paprastai būdavo pakariant trumpai, kad nesulaužytų kaklo. Vyrai prie ketvirčiavimo stalo dažniausiai buvo tempiami gyvi, nors pasitaikydavo atvejų, kai jie būdavo atnešti be sąmonės arba jau mirę. Jei buvo be sąmonės, juos dažnai apipildavo vandeniu, kol sugrįždavo sąmonė arba tol, kol juos pradėdavo kankinti kita tvarka. Pašalinus lytinius organus, žarnyno audiniai būdavo išverčiami ant įtaiso, panašaus į tešlos volelį; kiekvienas organo gabalas būdavo sudeginamas priešais nukentėjusiojo akis. Po visiško išdarinėjimo aukai būdavo nupjaunama galva, o kūnas supjaustomas į keturias dalis. Karalius ar aukštesnysis valstybinis institucinis organas spręsdavo, kur eksponuoti dalis.

Istorinės nuorodos ir žinomi atvejai

Tokios bausmės praktika buvo taikoma nuo viduramžių iki XIX a. pabaigos, dažniausiai aukštiems kaltinimams dėl išdavystės. Vienas garsiausių atvejų yra Williamo Wallace'o egzekucija 1305 m., kai jo kūnas buvo išskaidytas ir dalys išsiųstos į įvairias Anglijos dalis. Kita žinoma byla — 1606 m. po Gunpowder Plot (Povilo sąmokslas), kai suimtus sąmokslininkus laukė analogiškas nuosprendis; kai kurie, pvz., Guy Fawkes, realiai mirė per pakabinimą, todėl kai kurios egzekucijos stadijos ne visada buvo įvykdomos pilnai.

Seksiniai ir lyties skirtumai

Vertėtų paminėti, kad moterims, nuteistoms už tuos pačius nusikaltimus (aukštą išdavystę), tradiciškai taikyta kita, dažnai atskiriama, metodika (pvz., deginimas ant laužo tam tikrais laikotarpiais). Vėliau įstatymai taip pat keitė šiuos prieštaringus bei lyčių atžvilgiu nelygius bausmių taikymo principus.

Simbolinė prasmė ir atgarsiai

Tokios egzekucijos turėjo du pagrindinius tikslus: nubausti kaltininką ir viešai parodyti nežmonišką baigtį, kad atgrasytų kitus nuo analogiškų veiksmų. Tačiau XIX a. visuomenės ir teisinės normos kito — jautrumas žmogaus orumui augo, o žiaurios viešos bausmės palaipsniui tapo nepriimtinos ir buvo panaikintos.

Tuomet buvo priimtas toks nuosprendis: jie turi grįžti į vietą, iš kurios atvyko, o iš ten būti nuvesti į bendrą egzekucijos vietą ant pakojų ir ten pakarti už kaklo, po to gyvi nukirsti, nupjauti jų slaptąsias dalis, išimti vidurius ir sudeginti juos priešais veidą, jų galvas atskirti nuo kūnų, o kūnus padalyti į keturias dalis, kad būtų galima su jais elgtis taip, kaip karalius manys esant tinkama.

Viršuje pateiktas teismo protokolas iliustruoja, kaip aiškiai ir detaliai kartais būdavo suformuluojami nuosprendžiai. Nors ši praktika šiandien atrodo žiauri ir istoriškai pasenusi, ji atspindi tam tikrą viduramžių ir ankstyvojo naujojo laikotarpio teisės ir valdžios logiką — griežtą bausmę už viešą išdavystę ir bandymą įrodyti valdžios jėgą ir kontrolę.

Paieška pagal raidę