Džordžas Floidas (George Floyd, g. 1973 m. spalio 14 d. – ž. 2020 m. gegužės 25 d.) buvo afroamerikietis iš Hiustono, Teksaso valstijoje. Jis mirė 2020 m. gegužės 25 d. Mineapolyje, kai policijos pareigūnas Derekas Chauvinas ilgesnį laiką klūpėjo ant Floydo kaklo. Vaizdo įrašuose matyti, kad Chauvinas laikė rankas ant Floydo kaklo ir nugarkaulio maždaug apie devynias minutes (plačiai minimas laikas – 8 min. 46 sek.), kol Floydas prarado sąmonę. Kiti pareigūnai stovėjo netoliese ir įvykio metu nedelsė jo nutraukti. Tai įvyko Mineapolio (Minesotos valstija) Powderhorn bendruomenėje.
Įvykis buvo užfiksuotas keliais mobiliųjų telefonų vaizdo įrašais, kuriuos viešai paskelbė liudininkai. Viešas vaizdo medžiagos pasirodymas greitai sukėlė didelį pasipiktinimą ir protestus.
Tyrimai, kaltinimai ir teismai
Federalinis tyrimų biuras paskelbė, kad dėl šio incidento pradėtas federalinis pilietinių teisių tyrimas. Vietos valdžios institucijos taip pat pradėjo kriminalinį tyrimą.
Gegužės pabaigoje, po kelias dienas trukusių protestų, Floydą nužudęs pareigūnas Derekas Chauvinas buvo apkaltintas trečiojo laipsnio žmogžudyste ir netyčina žmogžudyste. Vėliau dalis kaltinimų buvo peržiūrėta ir pakeista – jam buvo pareikštas kaltinimas dėl antrojo laipsnio žmogžudystės. Birželio 3 d. kitiems trims pareigūnams buvo pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo antrojo laipsnio žmogžudystėje, t. y. jie kaltinami padėję Čauvinui nužudyti Floidą.
Po ilgo teisinio proceso D. Chauvinas buvo teisiamas valstybiniame teisme; 2021 m. balandžio 20 d. jis buvo pripažintas kaltu dėl antrojo laipsnio netyčinės žmogžudystės, trečiojo laipsnio žmogžudystės ir antrojo laipsnio nedėmesingo nužudymo. 2021 m. birželio 25 d. jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kitiems trims pareigūnams (jų atžvilgiu vyko atskiros bylos ir federaliniai tyrimai) taip pat buvo pareikšti įvairūs kaltinimai.
Medicininiai išvados
Atliekant oficialią Hennepin apygardos medicininę mirties patikrinimo išvadą, buvo nustatyta, kad mirtingasis įvykio mechanizmas susijęs su „kardiorespiracinio sustojimo komplikacijomis, susijusiomis su teisėsaugos sulaikymu, apribojimu ir kaklo spaudimu“; mirties aplinkybė buvo pripažinta homicidu. Nepriklausoma Floydo šeimos inicijuota autopsija taip pat nurodė mirties priežastį kaip dusulį / asfiksiją dėl kaklo ir krūtinės spaudimo.
Protestai, socialinis ir politinis poveikis
Floydo mirtis sukėlė dideles demonstracijas JAV ir visame pasaulyje, sustiprino judėjimą už rasinį teisingumą ir policijos atsakomybę, ypač po judėjimo Black Lives Matter susilpnėjimo ankstesnėse situacijose. Protestuose dalyvavo milijonai žmonių, vyko streikai, mitingai ir gatvių demonstracijos, reikalavus pokyčių policijos praktikose ir platesnių socialinių reformų.
Įvykis paskatino diskusijas apie politikas, tokias kaip uždusinimo ir kaklo spaudimo draudimai, teisėsaugos finansavimo peržiūra, mokymo standartų keitimas, bei apie platesnius klausimus – sisteminę rasinę neteisybę, socialinę nelygybę ir teisingumo prieinamumą. Kai kurios JAV savivaldybės ėmėsi drausti tam tikras sulaikymo taktikas, peržiūrėjo policijos procedūras arba paskelbė apie planus reformuoti policijos departamentus.
Paminėjimas ir atminimas
Džordžo Floydo mirtis tapo tam tikru katalizatoriumi platesniems pokyčiams ir visuomeninei diskusijai apie teisėsaugos atsakomybę ir rasinius santykius. Daugelis renginių, atminimo akcijų ir viešų pareiškimų buvo skirti paminėti Floydo gyvenimą ir reikalauti teisingumo.
Pradiniame tekste minima: „Kita J. Chauvin teismo proceso dalis numatyta 2020 m. rugsėjo 11 d.“ — tai buvo viena iš ankstyvųjų teismo datų planuotoje teisinėje procedūroje. Faktai apie bylos eigą ir galutinius nuosprendžius vėliau pasikeitė ir teisinis procesas tęsėsi ilgesnį laiką nei iš pradžių buvo numatyta.
Šis įvykis ir jo pasekmės tebėra reikšminga JAV ir pasaulio politinio, teisinio bei socialinio diskurso dalis, o jo padariniai jaučiami tiek teisinėse reformose, tiek visuomeninėse judėjimuose.
