Jungtinių Valstijų AukščiausiasisTeismas nagrinėjo bylą prieš Windsor. Teismo sprendimas 2013 m. buvo istoriškai svarbus santuokos teisei JAV, taip pat reikšmingas LGBT teisėms ir federalinių naudų pripažinimui.
Bylos esmė
Byla sukosi apie 1996 m. priimto Santuokos gynimo įstatymo (DOMA) 3 skyriaus teisėtumą. Šis skirsnis federalinėje teisėje apibrėžė "santuoką" kaip vyro ir moters sąjungą, todėl federalinės valdžios institucijos atsisakė pripažinti tos pačios lyties porų santuokas, net jei jos buvo sudarytos pagal atskiros valstijos įstatymus. Teismo byloje United States v. Windsor pagrindinis argumentas buvo, kad toks apibrėžimas pažeidžia JAV Konstituciją, ypač penktosios pataisos nuostatą dėl tinkamo proceso ir su ja susijusią lygybės apsaugą.
Faktai ir proceso eiga
Kerinė bylos istorija — tai, kad Edith Windsor ir Thea Spyer, Niujorke gyvenanti tos pačios lyties pora, susituokė Kanadoje 2007 m. Spyer mirė 2009 m., palikusi savo turtą Windsor. Pagal federalinius mokesčių įstatymus našlės lengvata leistų išvengti paveldėjimo mokesčio, kurį taiko valstybinė valdžia. Tačiau DOMA 3 straipsnis neleido federalinėms institucijoms pripažinti jų santuokos, todėl Vidaus pajamų tarnyba atmetė Windsor prašymą ir reikalavo sumokėti paveldėjimo mokestį — apie 363 053 JAV dolerių.
Bylos metu Teisingumo departamentas informavo Teismą, kad mano DOMA 3 nuostatą esant konstituciškai ginčytiną ir atsisakė jos ginti. DOMA gynybą vykdė Kongreso atstovai per Bipartisan Legal Advisory Group. Apeliacinės instancijos teismas (Antrasis apeliacinis teismas) patvirtino pradinį sprendimą, o byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą.
Teismo sprendimas ir padariniai
Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą 5 prieš 4, kuriuo United States v. Windsor konstatavo, kad DOMA 3 skirsnis prieštarauja Konstitucijai. Daugumos nuomonę parašė teisėjas Anthony Kennedy. Teismas nurodė, kad federalinė valdžia negali taikyti diskriminacinio apibrėžimo, kuris atima iš teisėtai susituokusių tos pačios lyties porų federalines teises ir privilegijas.
Sprendimas turėjo tiesioginę praktinę reikšmę: federalinės agentūros pradėjo pripažinti tos pačios lyties santuokas, suteikdamos prieigą prie daugiau nei trijų šimtų federalinių teisių, privilegijų ir naudos (pvz., paveldėjimo mokesčio lengvatos, socialinio draudimo išmokų, sveikatos draudimo galimybių ir kt.). Taip pat šis sprendimas stipriai prisidėjo prie teisinio ir visuomeninio pagrindo, vedančio prie vėlesnio sprendimo Obergefell v. Hodges (2015), kuriuo buvo pripažinta teisė į santuoką visose valstijose.
Reikšmė ir vertinimai
Tęsiant platesnį reikšmių kontekstą, sprendimas Windsor buvo suvoktas kaip svarbus žingsnis link vienodos teisinės apsaugos LGBT asmenims ir kaip precedentas, kuriuo federalinės instancijos negali taikyti įstatymų, kurie atima teises iš tam tikrų grupių be rimto ir teisėto pagrindo. Po bylos Edith Windsor tapo plačiai žinoma visuomenės figūra ir žurnalas "Time" 2013 m. ją paskelbė trečiuoju įtakingiausiu metų žmogumi.
Pastaba: nors Windsor panaikino DOMA 3 skyriaus federalinį apibrėžimą, jis neišsprendė visų valstijų teisinių apribojimų — kiekviena valstija iki vėlesnių sprendimų pati reguliavo santuokos pripažinimą. Tačiau teisinis ir praktinis pokytis, kurį sukėlė Windsor, ženkliai pagreitino nacionalinį teisinį judėjimą link lygių santuokos teisių.