Burhou (tariama bu-ROO) – maža, žema ir akmenuota sala, esanti maždaug 2,25 km į šiaurės vakarus nuo Aldernio ir priklausanti Normandijos saloms. Sala yra neapgyvendinta ir paskelbta paukščių draustiniu, todėl jos apsaugos reikalavimai yra griežti: nuo kovo 15 d. iki liepos 27 d. nusileisti saloje draudžiama. Burhou gyvūnijai priklauso didelė pūkinių paukščių kolonija (jos skaičius pastaraisiais dešimtmečiais mažėja) ir daugybė triušių, kurie daro reikšmingą poveikį salos augmenijai ir paukščių veisimuisi.

Geografija ir aplinka

Sala yra žemo reljefo, dažnai apaugusi žole ir nelygia uoliena. Aplink Burhou – pavojingos uolos ir skardžiai, todėl jūrinis eismas reikalauja atsargumo. Kaip pabrėžta 1906 m. leidinyje "Lamanšo pilotas", "Tarp Ortako, Verte Tête ir Burhou salos yra daug pavojingų uolų ir skardžių, tarp kurių upeliukai teka dideliu greičiu." Sala neturi oficialaus nusileidimo tako ar prieplaukos; lankytojai paprastai išsilaipina nedideliu įvadu arba apsijungia į krantą, tačiau esant nepalankiam orui nusileisti gali būti neįmanoma ar pavojinga.

Gamta ir apsauga

Burhou yra svarbi jūrinių paukščių perėjimo vieta. Paukščių kolonijos naudoja salos guoliavietes per perėjimo laikotarpį, todėl apsaugos režimas yra griežtai taikomas. Triušių populiacijos ir kiti invaziniai veiksniai kartais pablogina lizdaviečių sąlygas, todėl salos ekosistema yra jautri ir reikalauja nuolatinės stebėsenos. Dėl to lankymasis yra reguliuojamas: apsilankymai per paukščių perėjimo laikotarpį draudžiami, o už liekamas klaidas gali skirtos nuobaudos.

Istorija ir etimologija

Saloje yra požymių, kad žmonės čia lankėsi dar priešistoriniais laikais: rasta flinto dribsnių — vienas jų šiuo metu saugomas Aldernio muziejuje. 1847 m. F. C. Lukis aprašė du stovinčius akmenis, tačiau, pasak archeologo Deivido Džonstono (David Johnston), nuo to laiko jie dingo. Tai rodo, kad salos naudojimo ir lankymo istorija yra senių laikų ir įvairi.

Dėl pavadinimo kilmės Burhou, kaip ir daugelis kitų Lamanšo salų (pvz., Lihou, Jethou), turi normanišką priesagą -hou, kilusią iš senovės norvegų žodžio holmr, reiškiančio mažą salą ar salelę. Pasak daktaro S. K. Kellet-Smitho, pirmoji žodžio dalis "bur" galėjo reikšti sandėlį – t. y. Burhou galėjo būti vieta, kur vietos žvejai ar jūrininkai laikydavo įrankius ar atsargas.

Kultūriniai ir literatūriniai paminėjimai

Gernsio botanikas E. D. Markvandas (E. D. Marquand) salą apibūdino kaip "labiausiai apleistomas ir vienišas iš visų mūsų salyno salų". Jam teko praleisti naktį Burhou dėl rūko, kai atgal grįžti nebuvo įmanoma. Šis pasakojimas pabrėžia salos atšiaurumą ir nuotolį nuo apgyvendintų vietovių.

Valdymas ir priežiūra

Aldernio valdžios atstovai atsakingi už salos priežiūrą: Aldernio valstijos narys Johnas Beamanas yra politiškai atsakingas už salą. Dėl draustinio statuso ir jautrios gamtos Burhou lankymas yra reguliuojamas vietos institucijų, o bet koks lankymasis arba mokslinių tyrimų vykdymas greičiausiai turi būti suderintas su vietos valdžia arba gamtosaugos tarnybomis.

Praktinė informacija lankytojams

  • Žemėlapiai ir navigacijos priemonės: aplink salą yra daug paslėptų uolų, todėl būtina naudotis patikimais jūrų žemėlapiais ir atsižvelgti į vietines navigacijos taisykles.
  • Sezoniniai apribojimai: nuo kovo 15 d. iki liepos 27 d. įsilipti į salą draudžiama dėl paukščių perėjimo. Gerbkite šiuos apribojimus — jie užtikrina kolonijų išlikimą.
  • Saugumas: saloje nėra civilinės infrastruktūros, nėra prieglaudos ar apsauginių pastatų; geras oras ir saugi išlaipinimo vieta yra būtini planuojant apsilankymą.

Burhou — nedidelė, bet ekologiniu ir kultūriniu požiūriu reikšminga sala, kuri primena apie Lamanšo salų laukinę gamtą ir senąjį žvejų bei jūrininkų paveldą. Dėl savo jautrios ekosistemos ir pavojingų apylinkių ji lieka place, kuriam reikia pagarbaus ir atsakingo požiūrio.