Caeciliidae - paprastųjų raganosių šeima. Tai šliaužiančių, bekojų varliagyvių grupė, priklausanti raganosių būriui (Gymnophiona, dar vadinamam Apoda). Jie aptinkami daugiausia Centrinėje ir Pietų Amerikoje, ekvatorinėje Afrikoje ir Indijoje. Kaip ir kiti raganosiai, jie iš pirmo žvilgsnio primena storas kirmėles ar smulkias gyvates, nes yra ilgi ir smulkūs, be išorinių galūnių.
Išvaizda ir sandara
Paprastieji raganosiai turi siaurą, cilindrinę kūno formą su aiškiai matomais segmentais (annuli), kurie primena žiedus aplink kūną. Jų oda yra glotni, drėgna ir dažnai padengta gleivingomis liaukomis; kai kurių rūšių oda turi spalvotus raštus ar paslėptus pigmentus. Akys labai sumažėjusios ir dažnai uždengtos oda arba kauleliu, todėl rega silpna; vietoje to jie aktyviai naudoja specialų chemosensorinį organą — tentakelį, kuris stovi tarp nosies ir akies ir padeda aptikti kvapus bei grobį.
Kaukolė raganosių yra tvirta ir daug kaulų susijungę į standžią konstrukciją — tai leidžia efektyviai kasinėti gruntą. Burna yra nukreipta žemyn, dažnai paslėpta po nosies sritimi (subterminali), uodegos praktiškai nėra arba ji labai sutrumpėjusi. Dydis svyruoja: kai kurios rūšys mažesnės nei 10 cm, kitos užauga iki metrą ir daugiau, nors dauguma yra 20–60 cm ilgio.
Gyvenamoji aplinka ir elgsena
Paprastieji raganosiai daugiausia gyvena po žeme — juos dažnai randame drėgname dirvožemyje, po medžių šaknimis, lapų nugulomis arba net šalia upių ir pelkių. Jie yra išimtinai arba daugiausia gruntiniai (fossorial), bet kai kurios rūšys būna pusiau vandeninės arba visiškai vandeninės. Judėdami jie kasa tunelius, kuriais labiau aktyvūs naktį arba po lietaus.
Jie yra slaptos ir mažai žinomos rūšys: dėl paslaptingo gyvenimo po žeme juos sunku tyrinėti, todėl daugelio rūšių biologija vis dar prastai ištirta.
Mityba
Caeciliidae minta daugiausia smulkiais dirvožemio bestuburiais: sliekai, vabzdžių lervos, vėžiagyviai ir kiti smulkūs gyvūnai. Kai kurios didesnės rūšys gali pagauti ir mažesnius stuburinius. Grobio suradimui jie naudoja tentakelį ir itin jautrią uoslę; dažnai grobį aptinka ir nuskverbia tankia burna ir galinga galvos jėga.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Daugelis šios šeimos raganosių kiaušinėlius deda į drėgną dirvą arba po akmenimis ir lapais. Iš kiaušinėlių dažnai išsirita vandens lervos, kurios vėliau pereina metamorfozę į suaugėlius ir išeina į sausumą. Tačiau šeimoje yra ir rūšių, kurios pasižymi tiesioginiu vystymusi — iš kiaušinio tūno tiesiogiai išeina maži suaugėlių formos jaunikliai be laisvos lervos stadijos. Kai kurios rūšys yra ir viviparinės (gerai išvystytos kiaušinėlių inkubacijos formos arba gyvagimystė), kai jaunikliai gimsta gyvi.
Be to, kai kurios rūšys rodo sudėtingą tėvų priežiūrą: motinos saugo kiaušinius, o jaunikliai gali maitintis motinos oda (vadinamasis dermatofagijos elgesys) arba būti specialiai prižiūrimi tol, kol įgauna savarankiškumą. Tikslios priežiūros formos skiriasi tarp rūšių.
Ekologinė reikšmė ir apsauga
Caeciliidae vaidina svarbų vaidmenį dirvožemio ekosistemose: jie reguliuoja bestuburių populiacijas ir prisideda prie dirvožemio oro cirkuliacijos bei organinių medžiagų skaidymo. Dėl paslaptingo gyvenimo ir dažnai siauro arealo daug rūšių yra mažai ištirtos, o kai kurios gali būti pažeidžiamos dėl buveinių nykimo, žemės ūkio plėtros, užterštumo ir klimato pokyčių.
Daug rūšių aptinkama saugomose teritorijose, tačiau daugeliui reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų nustatytas jų saugumo lygis ir imtasi apsaugos priemonių.
Trumpai tariant, paprastieji raganosiai — tai įdomi, daugialypė raganosių šeima su įvairiomis prisitaikymo strategijomis: nuo gruntinių kasėjų su lervomis iki rūšių, kurios gimdo gyvus jauniklius arba praktikuoja intensyvią motinų priežiūrą. Dėl savo paslaptingumo jie lieka vieni iš mažiausiai žinomų amfibijų grupių, dėl ko jų tyrimai yra svarbūs biologijai ir konservacijai.