Christianas Heinrichas Nebbienas, kartais vadinamas Heinrichu Nebbienu arba Henriku Nebbienu (1778 m. rugsėjo 22 d. Liubeke – 1841 m. gruodžio 2 d. Glogau) buvo vokiečių kraštovaizdžio architektas, aktyvus XIX a. pradžioje Centrinėje Europoje. Nebbienas derino praktiškus žemės ūkio sprendimus su estetiniu parko planavimu, todėl jo darbuose dažnai matomi tiek dekoratyvūs, tiek funkcionalūs elementai.
Svarbiausias ir žymiausias jo projektas – Városliget parkas Andrássy ut pabaigoje Budapešte (1817 m.). Šis projektas buvo vienas iš ankstyvųjų viešųjų miesto parkų pavyzdžių regione: jo idėja – sukurti prieinamą, ornamentinę, bet natūralumo įspūdį keliantį miestiečių poilsio erdvę. Nebbienas planavo takų tinklą, vandens telkinius ir medynų grupes taip, kad parko struktūra skatintų ramų pasivaikščiojimą, rekreaciją ir panoramines perspektyvas. Nors vėlesniais dešimtmečiais Városliget planas buvo papildytas ir modifikuotas kitų architektų, Nebbieno pradiniai sprendimai padėjo formuoti parko pagrindinę struktūrą ir viešosios erdvės koncepciją.
Kiti žinomi jo projektai:
- Betliaro dvaro parkas Slovakijoje (1783-1795 m.)
- Dolná Krupá dvaro parke Slovakijoje (1813-1819 m.);
- Martonvásaro parkas Vengrijoje.
Nebbienas taip pat domėjosi agronomija ir ūkininkavimo metodais: jis parašė knygą apie žemės ūkio produkcijos didinimo metodus, kuri 1835 m. buvo išleista Prahoje. Šios publikacijos rodo, kad jo požiūris į kraštovaizdžio projektavimą buvo platesnis nei vien estetika – jis vertino dirvos, augalų ir ūkinių procesų sąveiką ir ieškojo būdų, kaip landšaftinį dizainą sieti su produktyviu žemės ūkiu.
Mirė 1841 m. Glogau; jo palikimas matomas keliose išlikusiose parko kompozicijose Centrinėje Europoje. Nebbienas prisidėjo prie angliškojo kraštovaizdžio stiliaus sklaidos žemyninėje Europoje ir padėjo formuoti viešųjų parkų kaip miesto kultūros erdvių supratimą. Dauguma jo projektų buvo vystomi ir keisti vėlesniais laikotarpiais, tačiau pradiniai kompoziciniai principai – medžių grupavimo, takų vingavimo ir vandens elementų panaudojimas – išliko svarbūs jo kūrybos požymiai.