Cinchona pubescens — chinino medis: aprašymas, paplitimas ir invazija

Cinchona pubescens, chinino medis, žinomas dėl to, kad jo žievėje yra daug chinino. Jis naudojamas panašiai kaip ir Cinchona officinalis, gaminant chininą, naudojamą maliarijai gydyti. Šis medis kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos – natūraliai paplitęs Kosta Rikoje, Kosta Rikos, Venesuelos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos regionuose. Ekvadore C. pubescens auga 300–3900 m aukštyje virš jūros lygio ir užauga iki maždaug 10 m aukščio. Jos paplitimas yra vienas plačiausių iš visų Cinchona rūšių.

Aprašymas ir biologinės savybės

C. pubescens yra medinga, greitai auganti rūšis. Gyvenimo cikle būdingi šie bruožai:

• Stiebai ir kamienas su storu žievės sluoksniu, kuriame kaupiasi chininas;
• Dažnai susiformuoja tankūs krūmokšliniai jaunuolynai ir užauga iki medžio aukščio (iki ~10 m);
• Dauginasi sėklomis, bet taip pat intensyviai plinta vegetatyviai – per šaknų atžalas ir kelmų oužerą (resprouting) išpjaunant;
• Greitai uždengia žemės paviršių ir sukuria gilią šešėlinę danga, kurioje silpnai įsivaizduoja daugelis vietinių rūšių;
• Toleruoja įvairias dirvos sąlygas ir gali augti nuo kalnų miškų iki žemesnių atogrąžų zonų.

Paplitimas ir atvežimas į kitas teritorijas

Istoriškai C. pubescens buvo sodinamas plantacijoms ir sodams dėl chinino gamybos. Pasodintas kitose atogrąžų salose ir regionuose jis tapo invazine rūšimi. Labiausiai žinomi invaziniai židiniai yra Galapagų salos bei Havajai – pavyzdžiui, Maui ir Maui ir Didžiojoje saloje. Galapagų salose medį pasodino ūkininkai kaip augalą chininui gauti; ypač Santa Kruso saloje jis tapo dominuojančia rūšimi, užleisdamas vietines bendrijas, tokias kaip Miconia krūmai ir įvairūs papartynai.

Ekologinis poveikis ir invazijos pasekmės

C. pubescens invazija atogrąžų salose ir kai kuriose žemyninėse teritorijose turi reikšmingą poveikį:

• Sumažina vietinių augalų įvairovę, nes jos tankus lapijos storis ir šešėlis neleidžia vešėti palikuonims bei pavieniams augalams;
• Pakeičia ekosistemų struktūrą – pvz., medžių ir krūmų sudėtį, žemės dangos pobūdį ir galimus maisto bei buveinių resursus vietinei faunai;
• Gali paveikti dirvos chemines savybes ir maistinių medžiagų apykaitą, taip pat ugdomus gaisro režimus (tokių pokyčių mastas priklauso nuo vietos sąlygų);
• Ilgainiui komplikuoja gamtinių teritorijų valdymą ir saugomų plotų apsaugą, ypač mažose salose su endeminiais organizmais.

Kontrolė, valdymas ir prevencija

Kontroliuoti C. pubescens dažnai yra sudėtinga dėl jos gebėjimo ataugti iš kelmo ir šakniagumbių, taip pat plisti sėklomis. Kai kurios taikomos priemonės:

• Mechaninis šalinimas – išrauti jaunus medelius, iškirsti medžius su nuolatiniu kelmų apdorojimu (pvz., deginimas ar tolimesnis šaknų pašalinimas);
• Girdlinimas (sukertimas žiedu) arba sumedėjusių kamienų apdorojimas cheminiais preparatais — veiksminga tik kartu su ilgalaikiu stebėjimu, nes iš likusių šaknų dažnai atauga atžalos;
• Tikslingas herbicidų naudojimas (pvz., bazinio žievės apdorojimo ar atžalų purškimas) – reikia profesionalių specialistų, kad būtų išvengta pašalinio poveikio vietinei augalijai;
• Nuolatinis sekimas ir pakartotinis valymas – pašalinus medžius būtina stebėti teritoriją kelis metus, kad išnaikintume atsirandančias atžalas ir sėklas;
• Prevencinės priemonės – įvaziavimų kontrolė, karantino reikalavimai, šviestinė veikla ir ankstyvosios aptikimo sistemos mažina naujų židinių atsiradimą.

Galapagų nacionaliniame parke šį augalą bandyta kontroliuoti įvairiais metodais. Dalis metodų pasiteisino tik iš dalies: daugelis nuodų ir pavienių intervencijų nesuteikė ilgalaikio poveikio, nes medis atauga iš kelmo ar bet kokio žemėje palikto šaknies gabalėlio. Pagal Čarlzo Darvino fondo atliktą vertinimą, tinkamas visos Santa Kruso salos invazijos valdymas ir eradikacija kainuotų kelis milijonus JAV dolerių.

Naudojimas ir kiti aspektai

Nors C. pubescens turi komercinę reikšmę dėl chinino turtingos žievės, jos naudojimas turi būti subalansuotas su ekologine rizika. Istorinės plantacijos demonstravo, kad rūšies perkėlimas į naujas teritorijas be tinkamo valdymo gali sukelti ilgalaikes problemas. Dėl to daugelyje saugomų teritorijų prioritetas yra rūšies kontrolė arba eradikacija.

Rekomendacijos saugomoms teritorijoms ir bendruomenėms

• Vykdyti aktyvias ankstyvosios aptikimo ir greito reagavimo programas;
• Derinti mechanines ir chemines kontrolės priemones su nuolatiniu monitoring’u;
• Įtraukti vietos bendruomenes ir lankytojus į prevencijos bei stebėsenos programas;
• Skirti pakankamai lėšų ir išteklių ilgesniam laikui – eradikacija dažnai reikalauja kelių metų programų.

Apibendrinant – Cinchona pubescens yra augalas, turintis tiek medicininę vertę, tiek didelį invazinį potencialą. Efektyvus valdymas reikalauja nuoseklių, integruotų priemonių ir ilgalaikių pastangų, ypač jautriose ekosistemose, tokiuose kaip Galapagų salos ar Havajai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Cinchona pubescens?

K: Kur yra kilęs Cinchona pubescens?

K: Koks Cinchona pubescens aukštis?

K: Kokia yra pagrindinė invazinio Cinchona pubescens plitimo priežastis?

K: Kur Cinchona pubescens tapo invazine rūšimi?

K.: Kaip Cinchona pubescens kontroliuojama Galapagų nacionaliniame parke?

K: Kiek kainuotų Cinchona pubescens kontrolė visoje Santa Kruso saloje?

Paieška pagal raidę