Vijokliniai augalai (vynmedžiai): apibrėžimas, laipiojimo būdai ir pavyzdžiai

Sužinokite apie vijoklinių augalų (vynmedžių) apibrėžimą, laipiojimo būdus, pavyzdžius ir biologinę įvairovę — praktinis gidas sodininkams ir botanika besidomintiems.

Vijokliniai augalai – tai augalai, kurie laipioja medžiais ir kitais aukštais objektais. Daugelis jų yra vijokliniai augalai, kurių stiebai apjuosia medžius ir šakas, tačiau laipiojimo mechanizmai gali būti labai įvairūs. Vijokliai gali kilti prie saulės, pasiekti žydinčias sritis arba išnaudoti aukštesnes buveines be to, kad patys augtų stipriais, statiniais kamienais.

Laipiojimo evoliucija ir paplitimas

Laipiojimo įprotis vystėsi daugybę kartų ir nepriklausomai pasitaikė įvairiose augalų gentyse. Daugeliu atvejų laipiojantys augalai buvo įvairesni (turėjo daugiau rūšių) nei jų ne laipiojančios giminingos grupės. Tai pagrindinė ekologinė naujovė, kuri buvo labai sėkminga: daugiau kaip 130 augalų šeimų turi vijoklinių rūšių, o vijoklinių augalų rūšys gali sudaryti daugiau kaip 40 % atogrąžų miškų rūšių įvairovės.

Pagrindiniai laipiojimo būdai

Botanikai vijoklinius augalus paprastai skirsto į kelias grupes pagal tai, kaip jie prisitvirtina prie atramos. Štai dažniausiai sutinkami mechanizmai ir pavyzdžiai:

• Stiebų apsivijimas: stiebai rišasi aplink atramą, kartais padedami šiurkščių ar žemyn nukreiptų šerių. Pavyzdžiai:
• Apyniai (naudojami alui aromatizuoti) – komerciškai svarbus augalas.
• Rytinė glorija (Ipomoea rūšis) – žolinė vijoklė.
• Sausmedis – medžių apvijomis laipiojančios rūšys.
• Vijokliai, ūgliai ir specializuotos struktūros: augalai naudoja vijoklius, susisukančius lapkočius, modifikuotus ūglius ar net žiedynus.
• Susisukantys lapkočiai (pvz., Clematis rūšys).
• Specializuoti ūgliai arba modifikuotos struktūros (pvz., Vitaceae šeimos vijokliai), lapų modifikacijos (pvz., Bignoniaceae) arba net žiedynai (Passiflora).
• Vijokliai su lipniomis pagalvėlėmis (pvz., Parthenocissus: Virginia creeper) – pagalvėlės prisitvirtina prie lygios atramos.
• Dygliuotos ar kabliuotos struktūros (pvz., vijoklinės rožės vijoklinė rožė arba kabliuotos šakos, pvz., Artabotrys hexapetalus).
• Prigludusios, prisitvirtinančios šaknys (pvz., gebenės, Hedera rūšys) – leidžia stipriai prisitvirtinti prie medžių ar pastatų.

Neįprasti laipiojimo atvejai

Yra vijoklinių augalų su labai specifiniais elgesio būdais. Pavyzdžiui, vijoklinis krūmas (Pieris phillyreifolia) turi keistą įprotį: tai sumedėjusi krūminė vijoklinė liana, kuri laipioja be prigludusių šaknų, spyglių ar dyglių. Jo stiebas įsiskverbia į pluoštinių medžių (pvz., baltojo kipariso) žievės plyšius, suplokštėja ir auga medžiu po išorine medžio šeimininko žieve, išleisdamas šakas viršutinėse zonomis.

Kitas įdomus pavyzdys – Lygodium genties paparčiai (vijokliniai paparčiai). Čia laipioja ne stiebas, o lapai: lapų natos (plenai) išsiskleidžia nuo viršūnės ir teoriškai gali neribotai augti, sudarydamos ilgus vijoklius ant kitų augalų, uolų ar tvorų.

Botaniniai skirtumai: lianos ir žoliniai vijokliai

Dauguma vynmedžių yra žydintys augalai. Juos plačiai skirsto į sumedėjusius vynmedžius arba lianas (pvz., visterijas, kivius ir paprastąsias gebenes) bei žolinius (nesumedėjusius) vijoklius (pvz., ryto gėlę). Sumedėjusios lianos gali tapti labai stambios ir ilgos, prisidėdamos prie miško struktūros bei tarnaudamos kaip koridoriai gyvūnams. Žoliniai vijokliai dažnai sezoniniai ir greitai užima išorines augalų dalis.

Ekologinė reikšmė ir žmogaus panaudojimas

Vijokliniai augalai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose: jie padidina rūšių įvairovę, teikia maistą (uogos, sėklos) ir buveines paukščiams bei vabzdžiams, bei veikia kaip polinkis fotosintezei viršutiniuose baldakimuose. Tačiau esant dideliam jų gausumui jie gali uždengti ir nusilpninti medžius, pakeisti miško struktūrą arba prisidėti prie medžių žūtimi per pernelyg didelį užaugimą.

Žemės ūkyje ir daržininkystėje vijokliai turi praktinę reikšmę: iš jų gaunami maisto produktai (vynuogės, kiviai), prieskoniai ir fermentuotų gėrimų žaliavos (apyniai), taip pat daug rūšių naudojamos kaip dekoratyviniai kloti ir gyvatvorės. Sienų ir pavėsinių dengimas vijokliais – populiarus architektūros sprendimas, suteikiantis natūralų šilumos ir privatumo reguliavimą.

Kultivavimas ir kontrolė

Vijoklius galima auginti ir tvarkyti pasitelkiant atramas, vielinius tinklus ar tvoras bei laiku genėti, kad nesugadintų konstrukcijų ir neapsunkintų medžių. Kai kurie vijokliai tampa invaziniais tam tikruose regionuose (pvz., „kudzu“ kai kuriose šalyse), todėl svarbu stebėti jų plitimą ir laiku imtis valdymo priemonių: mechaninio pašalinimo, reguliaraus genėjimo ar, jei būtina, biologinės / cheminės kontrolės specialistų rekomendacijomis.

Išvados

Vijokliniai augalai – labai įvairi grupė, kuri evoliucijos eigoje sukūrė daugybę sprendimų, kaip laipioti ir išnaudoti atramas. Jie turi didelę ekologinę reikšmę atogrąžų ir pakrančių miškuose, taip pat platų taikymą žemės ūkyje ir kraštovaizdžio architektūroje. Supratimas apie jų laipiojimo mechanizmus, biologiją ir elgesį padeda geriau juos panaudoti arba, esant reikalui, kontroliuoti.

Pavyzdžiai

• Bugenvilijos
• Kalabašas
• Campsis
• Chayote
• Clematis
• Paprastoji gebenė
• Agurkai
• Ciklamenai

• Vynuogės
• Sausmedis
• Hortenzija
• Kudzu
• Luffa
• Lygodium
• Ryto glorija
• Nepenthes
• Passionfruit
• Nuodingos gebenės
• Solanum
• Saldieji žirneliai
• Virdžinijos šliaužiančioji
• Vitis
• Laukinės vynuogės
• Wisteria

Vijoklinė rožė

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vijokliniai augalai?

K: Kiek augalų šeimų yra vijoklinių?

K: Kuo skiriasi vijokliniai augalai ir vijokliniai augalai?

K: Koks yra komerciškai svarbių vijoklinių augalų pavyzdys?

K: Ar visi vijokliniai augalai yra žydintys augalai?

K: Ar yra nelyginė vijoklinių augalų grupė?

K: Kaip fetterbush laipioja neturėdamas prigludusių šaknų ar vijoklių?

Paieška pagal raidę