Commedia dell'arte (amatų komedija) — italų improvizacinis teatras
Sužinokite apie Commedia dell'arte — italų improvizacinį teatrą: istorija, kaukės, žymūs personažai (Arlekinas, Pantalonė, Kolombina) ir poveikis pasaulio teatrui.
Commedia dell'arte yra improvizacinio teatro forma, atsiradusi XVI a. Italijoje. Ji išpopuliarėjo XVII a. ir paliko ryškų pėdsaką Europos scenoje – tradicijos ir elementai išliko svarbūs iki šiol.
Pavadinimą sunku išversti tiksliai; artimiausias variantas – "amatų komedija". Terminas kilęs iš frazės commedia dell'arte all'improvviso, reiškiančios "improvizacijos komediją". Pagrindinis šios teatro formos bruožas – scenoje vyriantis improvizacijos ir iš anksto sudėliotų situacijų derinys: trupė turėdavo bendrą siužetinį karkasą (scenarijų), bet dialogai ir konkreti actorinė kalba gimdavo vietoje.
Commedia dell'arte pjeses dažnai vaidindavo nedidelė, mobilioji aktorių grupė, kuri keliaudavo ir vaidindavo miestų aikštėse, rūmų salėse ar teatro paviljonuose. Aktoriai dažnai kolekcionuodavo aukas: padėdavo skrybėlę, į kurią žiūrovai galėjo įmesti pinigų.
Anksčiausiai žinoma trupė buvo įsteigta 1545 m. Paduvoje. Iki XVII a. pradžios veikė kelios žinomos trupės, pavyzdžiui, "Gelosi", "Confidenti" ir "Fedeli". Kai kurios trupės sulaukė pakvietimų į užsienio dvarus, ypač Prancūzijoje, kur jų personažai ir scenos tapo mėgstamu žinomų dailininkų motyvu.
Scenos stilius, muzika ir „lazzi“
Commedia dell'arte spektakliuose derėjo aktorinė improvizacija, fizinė komika, muzika ir šokis. Trupės dažnai naudojo muzikinius intarpus (mandolina, tambūrinas ir kt.), trumpus pokštų numerius, vadinamus „lazzi“ (parengtus juoko epizodus), kuriuos aktoriai gali įtraukti bet kuriame pasirodymo momente. Dalyvavo tiek maskuoti, tiek nemaškiniai personažai; scenos buvo gyvos, orientuotos į kontaktą su miesto publika.
Veikėjai ir kaukės
Vienas ryškiausių commedia dell'arte bruožų – tipiškų, pasikartojocharakterių rinkinys. Jie būdavo suskirstyti į kelias kategorijas: zanni (tarnautojai), vecchi (senieji, šeimininkai) ir innamorati (įsimylėjėliai). Daugumai personažų priskirtos tam tikros charakterio ypatybės, kostiumai ir gestai, o daugelis naudodavo kaukes, kurios pabrėždavo personažo tipą.
- Arlekinas – vikrus, triukus mėgstantis tarnaitės ar tarno tipas, dažnai be maskės arba su pusiau kauke; garsėja spalvotais kostiumais ir akrobatiniais judesiais.
- Pantalonė (Pantalone) – senas, geidulingas ir godus pirklys arba šeimininkas; simbolizuoja alkį ir godumą dėl pinigų.
- Kolombina (Colombina) – gudri tarnaitė, dažnai meilės siužeto dalyvė, kartais be kaukės; protinga ir praktiška.
- Pulcinella – Neapolio kilmės personažas, dažnai ciniškas ir sarkastiškas, su išskirtine kauke ir balsu.
- Pjero (Pierrot) – melancholiškas, įsimylėjęs klouno tipo herojus, dažnai be kaukės, baltame kostiume.
- Skaramučia (Scaramuccia arba Scaramouche) – pasipūtęs, kartais nusikalstamas šaunamasis veikėjas, mėgstantis išdidumą ir ironiją.
- Il Dottore – išdidus „daktaras“ ar akademikas, dažnai kalbantis „grandinėmis“ frazėmis ir elgiamas kaip kvailas autoritetas.
Tipiškai siužetai sukosi apie meilę, šeimos santykius, socialines kliūtis ir, dažnai, apie siekį išvilioti pinigus ar gauti kitokį turtą. Daug pasakojimų sprendėsi per tarnautojų gudrybes, apgaules ir netikėtus apsikeitimus.
Įtaka ir paveldas
Commedia dell'arte darė didelę įtaką visos Europos teatrui: nuo XVIII a. reformų (pvz., Carlo Goldoni, kuris bandė perrašyti improvizuotus siužetus kaip rašytines pjeses) iki operos, baleto, pantomimos ir modernios komedijos formų. Commedia principai – personažų tipizacija, fizinė komika ir improvizacija – paveikė aktorių mokymą ir scenos praktiką.
Komponentai commedia tradicijos išliko ir populiariojoje kultūroje. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir kitur tarp vaikų populiarūs "Punch and Judy" spektakliai turi daug panašumų į commedia dell'arte: juose taip pat atsiranda aiškūs, kartojami personažai – Punch, Judy, krokodilas, policininkas ir kt., o pasakojimas būna tiesioginis, fizikaliai akcentuotas ir dažnai improvizuojamas.
Šiuolaikinės interpretacijos
Šiuolaikiniai teatrai ir aktorių mokyklos dažnai grįžta prie commedia metodų – mokoma maskinio darbo, kūno ir ritmo artikuliacijos, improvizacijos technikų. Dėl savo gyvumo ir lankstumo commedia dell'arte išlieka aktuali kaip praktika, leidžianti kurti dinamišką, žiūrovą įtraukiančią sceninę kalbą.
Apibendrinant, Commedia dell'arte – tai gyva, publikai artima teatro tradicija, kurios paprasti, bet universaliai suprantami personažai ir improvizaciniai metodai paveikė ne tik Italijos, bet ir visos Europos scenos meną.
Kažkas apsirengęs kaip Pjeras Limoux karnavale
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Commedia dell'arte?
A: Commedia dell'arte - tai improvizacinio teatro forma, atsiradusi Italijoje XVI a. ir tebėra populiari iki šiol. Pavadinimą galima išversti kaip "amato komedija" arba "improvizacijos komedija".
K: Kaip aktoriai vaidino šias pjeses?
A: Aktoriai keliaudavo ir vaidindavo miestų aikštėse, paduodami žmonėms skrybėlę, kad šie į ją įdėtų pinigų.
K: Kada pirmoji žinoma grupė pradėjo vaidinti?
A: Pirmoji žinoma grupė buvo Paduvoje 1545 m.
K: Kokios trupės buvo populiarios XVII a.?
A: XVII a. populiarios buvo Gelosi, Confidenti ir Fedeli trupės.
K: Ar Commedia dell'arte turėjo įtakos kitoms šalims?
A: Taip, Commedia dell'arte padarė didelę įtaką daugelio šalių teatro spektakliams. Pavyzdžiui, Punch and Judy spektakliai yra panašūs į Commedia dell'arte ir taip pat turi tokius personažus kaip Punch, Judy, krokodilas ir policininkas.
Klausimas: Kokios temos dažnai buvo gvildenamos šiose istorijose?
A: Šiose istorijose buvo nagrinėjamos svarbios bado, meilės ir pinigų temos.
K: Kas yra keletas šios teatro formos personažų pavyzdžių? A: Commedia dell'arte pagrindiniai personažai yra Arlekinas, Pantalonė, Arlekinas, Kolombina, Pulcinella Pierrot ir Scaramuccia.
Ieškoti