Dakotai: Amerikos indėnų tauta — istorija, gentys ir skirstymas

Dakotų tauta yra Amerikos indėnų gentis, kuri priklauso ir pirmosioms tautoms. Dakotai sudaro vieną iš trijų pagrindinių siuksų tautos (Sioux) dialektinių ir kultūrinių grupių, nors kartais terminai vartojami skirtingai priklausomai nuo istorinio konteksto. Tradicinėje klasifikacijoje dažnai išskiriami trys plačios grupės: Dakota (dakotai), Nakota ir Lakota (Tetonai), o patys dakotai savo ruožtu skirstomi į rytinius ir vakarinius padalinius.

Istorija ir teritorija

Dakotų protėviai gyveno Didžiųjų ežerų ir upių baseinų regionuose, vėliau dalis bendruomenių išsiplėtė į Didžiųjų lygumų teritorijas. Tradiciškai dakotų gyvenvietės apimdavo rytinę dabartinės Minesotos dalį, šiaurės rytinę Ajovos dalį, taip pat teritorijas dabartinėse Šiaurės ir Pietų Dakotos valstijose bei aplink Misūrio upę.

Gentys ir skirstymas

Dakotai dažniausiai skirstomi į dvi didesnes grupes:

  • Rytiniai dakotai (Santee) – dažnai vadinami Santee arba Isanti; tradiciškai jie gyveno rytinėje Dakotos dalyje, centrinėje Minesotos dalyje ir šiaurinėje Ajovos dalyje. Rytinius dakotus sudaro kelios serijinės bendruomenės (bandos), iš kurių plačiau žinomos: Mdewakanton, Wahpekute, Sisseton ir Wahpeton. Daugelis šių bendruomenių turi federaliniu mastu pripažintas genčių valdžias JAV.
  • Vakarų dakotai – dažnai apima Janktonų (Yankton) ir Janktonaičių (Yanktonai) bendruomenes, kurios gyveno ir medžiojo teritorijose prie Misūrio upės ir aplinkines lygumas. Vakarų dakotų grupės taip pat turi keletą federaliniu mastu pripažintų genčių ir rezervatų.

Reikėtų pažymėti, kad kartais gudriai klaidingai tapatinami ir nakotų grupės — Nakota (pvz., Assiniboine ir Stoney) — kurios istoriškai atsiskyrė arba vystėsi gretimuose regionuose; taip pat Lakota (Teton) laikomi atskira, bet artima Siuksų (Sioux) šaka.

Kalba ir kultūra

Dakotų kalba priklauso siuksų (Siouan) kalbų šeimai. Kalba turi kelis dialektus, kuriuos tradiciškai naudoja atskiros bandos. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje bendruomenių vykdomos kalbos atgimimo programos — mokyklose, kultūros centruose ir per bendruomenės renginius skatinama jaunimo mokymasis dakotų kalbos.

Kultūriškai dakotai buvo pasienio tarp miškingų ir atvirų lygumų gyventojai: tradicinė ekonomika grindėsi medžiokle (ypač briedžių ir bizonų naudojimas), žvejyba, rinkline veikla ir sezoniniu klajojimu. Svarbios socialinės ir dvasinės praktikos: tipi (palapinių) statyba, mantijų ir karoliukų menas, ritualai (pvz., Sundance, dainos ir šokiai), giminystės ir klaninės struktūros.

XIX a. susidūrimai ir pasekmės

XIX amžiuje didelį poveikį dakotams padarė europiečių ir JAV plėtra: karo veiksmai, plėtros projektai, pamiškės ruožai ir sutarčių deriniai. Reikšmingi įvykiai apima 1851 m. sutarčių epizodus (pvz., Traverse des Sioux) ir 1862 m. Dakotų (Santee) sukilimą Minesotoje, po kurio sekė didelės represijos: sukilimo padariniai, prievartinės deportacijos, tardymai ir masinės bausmės (vienas garsiausių įvykių – 38 nuteistųjų sušaudymas Mankate, 1862 m.). Vėliau daugelis dakotų buvo priverstinai perkelti į rezervatus arba išsiųsti į tolimesnes teritorijas.

Šiuolaikinė padėtis

Šiandien daugelis dakotų ir su jais susijusių genčių turi federalinį pripažinimą JAV ir valdo rezervatus bei savivaldą. Daug vietinių genčių stengiasi atkurti ir išsaugoti kalbą, istoriją bei kultūrą, kartu sprendžiant ekonomines ir socialines problemas: švietimą, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir teises į žemę.

  • Pagrindiniai rezervatai ir bendruomenės yra išsidėstę Minesotoje, Šiaurės ir Pietų Dakotoje, taip pat aplinkiniuose regionuose.
  • Šiuolaikinės iniciatyvos apima kalbos mokyklas, kultūros festivalius (powwow), istorinius ir edukacinius centrus bei teisinius veiksmus dėl žemės teisių ir susitarimų atstatymo.

Reikšmė ir paveldas

Dakotų paveldas yra svarbi Šiaurės Amerikos istorijos dalis: jų kalba, menas, dvasinės tradicijos ir istorija prisideda prie platesnio indėnų ir Kanados bei JAV istorinio konteksto supratimo. Daugelis bendruomenių siekia išlaikyti savo identitetą, perduoti tradicijas jaunajai kartai ir užtikrinti socialinį bei ekonominį atsparumą ateičiai.

Jei domina konkretus genties pavadinimas ar rezervatas, galima ieškoti papildomos informacijos apie atskiras federaliniu mastu pripažintas genčių valdžias ir jų viešąsias svetaines, kur pateikiami tikslūs duomenys apie istoriją, dabartinę veiklą ir kontaktus.

Žitkala-Sa, Vakarų Dakotos autorė.Zoom
Žitkala-Sa, Vakarų Dakotos autorė.

Istorija

XVII a. dakotai gyveno Viskonsine ir Minesotoje. Iki 1700 m. dalis jų persikėlė į dabartinę Pietų Dakotą. XVII a. pabaigoje dakotai sudarė sąjungas su prancūzų pirkliais. Prancūzai bandė pasinaudoti šia sąjunga, kad padėtų jiems kontroliuoti Šiaurės Amerikos kailių prekybą prieš anglus.

1862 m. Dakotos karas

1850-ųjų pabaigoje dėl Jungtinių Valstijų sutarčių pažeidimų ir nesąžiningų indėnų agentų (valdžios atstovų, kuriems buvo leista bendrauti su vietiniais gyventojais) mokėjimų dakotai vis dažniau kentė badą ir nepriteklių. Nors dakotai bandė derėtis su JAV vyriausybe, nieko nepavyko. 1862 m. rugpjūčio 16 d. grupė dakotų medžiotojų nužudė kolonistų šeimą. Tai paskatino daugiau išpuolių prieš kolonistus, ir netrukus prasidėjo visiškas karas. 1862 m. lapkričio 5 d. 38 dakotų kariai buvo nuteisti mirties bausme pakariant. Vėliau tai tapo didžiausia masine egzekucija JAV istorijoje.

Per sukilimą ir po jo daug Rytų Dakotos gyventojų su šeimomis paliko Minesotą ir Rytų Dakotą ir išvyko į Kanadą arba apsigyveno Džeimso upės slėnyje, trumpalaikėje rezervacijoje. Vėliau jie buvo priversti persikelti į Crow Creek rezervatą rytiniame Misūrio upės krante. Kai kurie prisijungė prie Vakarų Dakotos ir persikėlė toliau į vakarus, kad padėtų Lakotos gentims tęsti kovą su JAV kariuomene.

Kiti liko Minesotoje ir rytuose, mažose iki šiol egzistuojančiose rezervatose, įskaitant Sisseton-Wahpeton, Flandreau ir Devils Lake (Spirit Lake arba Fort Totten) rezervatus Dakotoje. Kai kurie persikėlė į Nebraską, kur šiandien Misūrio upės pietiniame krante yra Santee Sioux genties rezervatas.

Pabėgusieji į Kanadą savo šeimoms paliko devynias nedideles rezervacijas Manitoboje (Sioux Valley, Long Plain, Dakota Tipi, Birdtail Creek ir Oak Lake [Pipestone]) ir dar keturias (Standing Buffalo, Moose Woods [White Cap], Round Plain [Wahpeton] ir Wood Mountain) Saskačevane.

Kalba

Dakotų kalba priklauso siouanų kalboms. Dakotų kalba kalbantys žmonės taip pat supranta lakotų kalbą. Dakotų kalba rašoma lotyniškais rašmenimis. Kalba turi du pagrindinius dialektus tarp rytų ir vakarų dakotų genčių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra dakotų tauta?


A: Dakotos tauta yra Amerikos indėnų gentis, priklausanti Pirmosioms tautoms.

Klausimas: Kiek pagrindinių subkultūrų turi siuksų tauta?


A: Siuksų tauta turi tris pagrindines subkultūras, o dakotų tauta sudaro dvi iš jų.

K: Kokios yra dvi dakotų tautos subkultūros?


A: Dvi dakotų tautos subkultūros yra Rytų Dakota / Santė ir Vakarų Dakota / Janktonas arba Janktonai.

K: Kur yra rytinė dakota ir (arba) sančiai?


A: Rytinė dakota ir (arba) sančiai gyvena rytinėje Dakotos dalyje, centrinėje Minesotos dalyje ir šiaurinėje Ajovos dalyje.

Klausimas: Kur yra Vakarų Dakota/Janktonas arba Janktonai?


A: Vakarų Dakota/janktonai arba janktonai įsikūrę Misūrio upės rajone.

K: Ar dakotai kada nors buvo painiojami su nakotais?


A: Taip, dakotai dažnai buvo painiojami su nakotais, kurie iš tikrųjų yra genčių grupė, anksčiau atsiskyrusi nuo siuksų tautos.

Klausimas: Kiek federaliniu mastu pripažintų genčių turi rytiniai ir vakariniai dakotai?


A: Tiek rytinė, tiek vakarinė dakota turi daug federaliniu mastu pripažintų genčių.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3