Dakotų tauta yra Amerikos indėnų gentis, kuri priklauso ir pirmosioms tautoms. Dakotai sudaro vieną iš trijų pagrindinių siuksų tautos (Sioux) dialektinių ir kultūrinių grupių, nors kartais terminai vartojami skirtingai priklausomai nuo istorinio konteksto. Tradicinėje klasifikacijoje dažnai išskiriami trys plačios grupės: Dakota (dakotai), Nakota ir Lakota (Tetonai), o patys dakotai savo ruožtu skirstomi į rytinius ir vakarinius padalinius.

Istorija ir teritorija

Dakotų protėviai gyveno Didžiųjų ežerų ir upių baseinų regionuose, vėliau dalis bendruomenių išsiplėtė į Didžiųjų lygumų teritorijas. Tradiciškai dakotų gyvenvietės apimdavo rytinę dabartinės Minesotos dalį, šiaurės rytinę Ajovos dalį, taip pat teritorijas dabartinėse Šiaurės ir Pietų Dakotos valstijose bei aplink Misūrio upę.

Gentys ir skirstymas

Dakotai dažniausiai skirstomi į dvi didesnes grupes:

  • Rytiniai dakotai (Santee) – dažnai vadinami Santee arba Isanti; tradiciškai jie gyveno rytinėje Dakotos dalyje, centrinėje Minesotos dalyje ir šiaurinėje Ajovos dalyje. Rytinius dakotus sudaro kelios serijinės bendruomenės (bandos), iš kurių plačiau žinomos: Mdewakanton, Wahpekute, Sisseton ir Wahpeton. Daugelis šių bendruomenių turi federaliniu mastu pripažintas genčių valdžias JAV.
  • Vakarų dakotai – dažnai apima Janktonų (Yankton) ir Janktonaičių (Yanktonai) bendruomenes, kurios gyveno ir medžiojo teritorijose prie Misūrio upės ir aplinkines lygumas. Vakarų dakotų grupės taip pat turi keletą federaliniu mastu pripažintų genčių ir rezervatų.

Reikėtų pažymėti, kad kartais gudriai klaidingai tapatinami ir nakotų grupės — Nakota (pvz., Assiniboine ir Stoney) — kurios istoriškai atsiskyrė arba vystėsi gretimuose regionuose; taip pat Lakota (Teton) laikomi atskira, bet artima Siuksų (Sioux) šaka.

Kalba ir kultūra

Dakotų kalba priklauso siuksų (Siouan) kalbų šeimai. Kalba turi kelis dialektus, kuriuos tradiciškai naudoja atskiros bandos. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje bendruomenių vykdomos kalbos atgimimo programos — mokyklose, kultūros centruose ir per bendruomenės renginius skatinama jaunimo mokymasis dakotų kalbos.

Kultūriškai dakotai buvo pasienio tarp miškingų ir atvirų lygumų gyventojai: tradicinė ekonomika grindėsi medžiokle (ypač briedžių ir bizonų naudojimas), žvejyba, rinkline veikla ir sezoniniu klajojimu. Svarbios socialinės ir dvasinės praktikos: tipi (palapinių) statyba, mantijų ir karoliukų menas, ritualai (pvz., Sundance, dainos ir šokiai), giminystės ir klaninės struktūros.

XIX a. susidūrimai ir pasekmės

XIX amžiuje didelį poveikį dakotams padarė europiečių ir JAV plėtra: karo veiksmai, plėtros projektai, pamiškės ruožai ir sutarčių deriniai. Reikšmingi įvykiai apima 1851 m. sutarčių epizodus (pvz., Traverse des Sioux) ir 1862 m. Dakotų (Santee) sukilimą Minesotoje, po kurio sekė didelės represijos: sukilimo padariniai, prievartinės deportacijos, tardymai ir masinės bausmės (vienas garsiausių įvykių – 38 nuteistųjų sušaudymas Mankate, 1862 m.). Vėliau daugelis dakotų buvo priverstinai perkelti į rezervatus arba išsiųsti į tolimesnes teritorijas.

Šiuolaikinė padėtis

Šiandien daugelis dakotų ir su jais susijusių genčių turi federalinį pripažinimą JAV ir valdo rezervatus bei savivaldą. Daug vietinių genčių stengiasi atkurti ir išsaugoti kalbą, istoriją bei kultūrą, kartu sprendžiant ekonomines ir socialines problemas: švietimą, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir teises į žemę.

  • Pagrindiniai rezervatai ir bendruomenės yra išsidėstę Minesotoje, Šiaurės ir Pietų Dakotoje, taip pat aplinkiniuose regionuose.
  • Šiuolaikinės iniciatyvos apima kalbos mokyklas, kultūros festivalius (powwow), istorinius ir edukacinius centrus bei teisinius veiksmus dėl žemės teisių ir susitarimų atstatymo.

Reikšmė ir paveldas

Dakotų paveldas yra svarbi Šiaurės Amerikos istorijos dalis: jų kalba, menas, dvasinės tradicijos ir istorija prisideda prie platesnio indėnų ir Kanados bei JAV istorinio konteksto supratimo. Daugelis bendruomenių siekia išlaikyti savo identitetą, perduoti tradicijas jaunajai kartai ir užtikrinti socialinį bei ekonominį atsparumą ateičiai.

Jei domina konkretus genties pavadinimas ar rezervatas, galima ieškoti papildomos informacijos apie atskiras federaliniu mastu pripažintas genčių valdžias ir jų viešąsias svetaines, kur pateikiami tikslūs duomenys apie istoriją, dabartinę veiklą ir kontaktus.