Dattatreya: Indų dieviškos trejybės inkarnacija ir Adi-Guru
Dattatreya — Indų dieviškos trejybės (Brahma, Višnu, Šiva) inkarnacija ir Adi‑Guru: istorija, mitai, garbinimas bei reikšmė Indijos dvasinėje tradicijoje.
Dattatreya yra dievas, kuris yra dieviškosios trejybės Brahma, Višnu ir Šiva įsikūnijimas. Žodis Datta reiškia "duotas", Datta taip vadinamas todėl, kad dieviškoji trejybė "davė" save sūnaus pavidalu išminčių porai Atriui ir Anasujai. Jis yra Atri sūnus, todėl ir pavadintas "Atrėja".
Nathų tradicijoje Dattatreya laikomas Viešpaties Šivos avataru arba inkarnacija ir Adi-Guru (pirmuoju mokytoju) Adi-Nath sampradajoje. Nors iš pradžių Dattatreya buvo "Jogos Viešpats", turintis tantrinių bruožų, jis buvo pritaikytas ir asimiliuotas į labiau pamaldžius kultus; nors jį vis dar garbina milijonai induistų, į jį žvelgiama labiau kaip į geranorišką Dievą, o ne kaip į aukščiausios indų minties esmės mokytoją.
Legenda ir gimimo istorija
Pagal populiarias legendas, Atri ir Anasuja ilgai neturėjo vaikų. Kartą dievai Brahma, Višnu ir Šiva nusprendė patikrinti Anasujos nuolankumą ir paklusnumą. Ji savo dorybėmis įrodė savo kilnumą ir buvo apdovanota – trejybė įsikūnijo kaip jos sūnus, kuris gavo vardą Dattatreya (Datta – „duotas“, Atreya – „Atri sūnus“). Ši istorija pabrėžia Dattatreya dievišką kilmę ir jo ryšį su Trimurti.
Ikonografija
Dažniausiai Dattatreya vaizduojamas turintis tris galvas, simbolizuojančias Brahmą, Višnu ir Šivą, ir šešias rankas, kuriomis jis laiko įvairius atributus, susijusius su trimis dievybėmis. Šalia jo galima matyti karvę (dažnai interpretuojamą kaip Žemė arba gyvybės šaltinis) ir keturis šunis, kurių simbolika siejama su keturiomis Vėdų dalimis arba ištikimybe ir stebėjimu.
Mokymai, tekstai ir dvasinė samprata
Dattatreya tradicija pabrėžia asketizmą, laisvę nuo pasaulinių varžtų ir tiesioginį patyrimą (jogą, advaitą). Jam priskiriami keli tekstai, kuriuose aptariami jivanmukta (išsilaisvinęs gyvendamas) idealai, tarp jų žinomiausias yra Avadhuta Gita — traktatas, kuriame išryškėja ne-dualistinė (advaitinė) pasaulėžiūra ir patirtinis mokymas. Šie raštai akcentuoja, kad tikrasis žinojimas ateina per tiesioginę dvasinę patirtį, o ne vien per ritualus ar teoriją.
Dattatreya kaip mokytojas — „24 mokytojai“
Viena žymių Dattatreya pamokų tradicijų yra pasakojimai apie jo „24 mokytojus“ – jis mokėsi iš gamtos ir kasdienio gyvenimo: iš žemės, vandens, ugnies, saulės, gyvūnų, augalų ir žmonių. Ši idėja pabrėžia, kad išmintis gali būti įgyjama stebint visatą ir kasdienę patirtį, o ne tik klausantis autoritetingų šaltinių.
Nathų tradicija ir Adi-Guru vaidmuo
Nathų tradicijoje Dattatreya užima ypatingą vietą: jis laikomas Adi-Guru — pirmuoju mokytoju, Adi-Nath sampradajos pradininku. Nathų mokymas, grindžiamas askezėmis, jogos praktikomis ir mistinėmis patirtimis, Dattatreyos figūrą perėmė kaip pavyzdinę ir autoritetingą dvasinį prototipą. Nors jo asmuo turi tantrinių ir joginių elementų, daugelyje bendruomenių jis taip pat tapo labiau populiaresniu, geranorišku globėju bei kelionės ir atgailos simboliu.
Garbinimas, vietos ir šventės
Dattatreya garbinimas paplitęs įvairiose Indijos dalyse, ypač Maharashtri, Karnatakoje ir Andhra Pradeše. Svarbios vietos, kuriose yra didelės Dattatreya šventyklos ir piligrimai renkasi garbinti, yra pavyzdžiui Ganagapur (Karnataka) ir kiti kulto centrai. Taip pat daug vietinių šventovių ir ashramų, kur Dattatreya laikomas globėju ir dvasiniu patarėju.
Šventė, skirta Dattatrejai, dažnai sutampa su Datta Jayanti — gimimo diena, kuri tradiciškai minima per pilnatį mėnesio Margashirsha laikotarpiu. Per šią dieną vyksta specialūs ritualai, upės apeigos, bhajanai (giedojimai) ir dvasinės diskusijos.
Reikšmė šiuolaikiniame kontekste
Šiuolaikiniame induizme Dattatreya išlaiko dviprasmišką vaidmenį: vieni mato jį kaip mistinį Jogos Viešpatį ir advaitinės dvasios mokytoją, kiti — kaip mylimą ir prieinamą globėją, kurio pagalbos prašo kasdienės problemos. Jo mokymai apie tiesioginę patirtį, gamtos stebėjimą ir gyvenimą be prisirišimų tebėra aktualūs daugeliui dvasinių ieškotojų.
- Pagrindinės idėjos: ne-dualizmas, jivanmukta idealas, mokymasis iš gamtos.
- Ikonografija: trys galvos, šešios rankos, keturi šunys ir karvė.
- Šventės: Datta Jayanti mėnesio Margashirsha pilnatį.
Dattatreya
Dattatreya kaip istorinė asmenybė
Nors Natha tradicijos Dattatreya egzistavo ir maišėsi su puranistine, brahmaniška Datta sampradajos tradicija, čia mes sutelksime dėmesį beveik išimtinai į ankstesnę tantrinę Datta apraišką. Šri Gurudevas Mahendranatas neabejojo, kad Datatrėja buvo istorinė asmenybė. Jis teigė, kad Datta gimė trečiadienį, Margasirso mėnesio keturioliktą mėnulio pilnaties dieną, nors metų neminėjo.
Dattatreya anksti paliko namus ir nuogas klajojo ieškodamas Absoliuto. Atrodo, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido klajodamas teritorijoje tarp šiaurinio Mizoro, Maharaštros ir Gudžarato iki pat Narmados upės. Jis pasiekė realizaciją netoli miesto, dabar vadinamo Ganagapuru. Manoma, kad originalūs Dattos pėdų pėdsakai yra ant vienišos Girnaro kalno viršūnės. Tripura-rahasjoje minima, kad mokinys Parasurama rado Dattą medituojantį ant Gandhamadanos kalno.
Manoma, kad "Tripura-rahasya" ("Tripuros deivės paslaptis") yra sutrumpinta originalios Datta Samhitos arba Dakshinamurti Samhitos, tradiciškai priskiriamos Dattatreya, versija. Šį ilgesnį veikalą apibendrino Dattatrajos mokinys Parasurama, kurio mokinys Sumedha Haritajana užrašė tekstą. Todėl šis tekstas kartais vadinamas Haritajanos samhita.
Tripura-rahasja padalinta į tris dalis. Pirmoje dalyje, Mahatmya Khanda arba skyriuje apie deivę, aptariama deivės Tripuros, dar vadinamos Lalita arba Lalita Tripurasundari, kilmė, mantra ir jantra. Jnana Khanda, arba skyrius apie žinias, išsamiai nagrinėja sąmonės, pasireiškimo ir išsilaisvinimo temas. Paskutinė dalis, Čarja Khanda, arba skyrius apie elgesį, buvo prarasta, o kai kurie mano, kad sunaikinta.
Kitas kūrinys - Avadhuta Gita (Laisvųjų giesmė) - tai nuostabus aukščiausių minčių rinkinys, kurį pateikė ir užrašė du Dattatrajos mokiniai - Svamis ir Kartika. Svamis Vivekananda (1863-1902) jį labai vertino. Iš pradžių tai buvo septynių skyrių veikalas, o netikras ir mizoginiškas aštuntasis skyrius gali būti vėlesnis konservatyvaus asketo bandymas prie Natha tradicijos pridėti seksualinę moralę. Vis dėlto kai kurios šios Gitos idėjos yra būdingos ir šaivitams, ir budistinėms tantroms.
Markandėja Puranoje rašoma, kad Dattatreya, norėdamas išsilaisvinti nuo visų prisirišimų, nėrė į ežerą, kuriame išbuvo daugelį metų. Taip elgdamasis jis taip pat tikėjosi išvengti munisų susirinkimo, kurie liko ant ežero kranto ir laukė jo sugrįžtant. Datta išniro iš vandens nuogas, lydimas gražios moters. Tekste pasakojama, kad jis mylėjosi su ja (maithuna), gėrė alkoholį ir mėgavosi dainavimu bei muzika. Nepaisant to, muniai jo neapleido, ir Datatraja, lydimas savo šakti, toliau užsiėmė šiomis praktikomis, o trokštantieji mokšos jį meditavo.
Bhagavata Puranoje Dattatreya išvardija dvidešimt keturis savo guru: žemė, oras, dangus / eteris, vanduo, ugnis, saulė, mėnulis, pitonas, balandžiai, jūra, motulė, bitė, bulius dramblys, lokys, elnias, žuvis, žuvys, žuvėdra, vaikas, mergelė, kurtizanė, kalvis, gyvatė, voras ir vapsva. Natha įvaizdis svyravo nuo miške su gyvūnais gyvenančio siddhos iki bauginančios, net demoniškos būtybės įvaizdžio.
Knygoje "Nemirtingumo kelias be kelių" Šri Gurudevas Mahendranatas rašo:
"Šri Dattatreya buvo iškritęs iš ankstyvesnio amžiaus nei tas laikotarpis, kai Vedos ir Tantros susiliejo į vieną paprastą kultą. Būtent tokie vyrai kaip Dattatreya padėjo tai padaryti. Trys iš jo artimiausių mokinių buvo karaliai, vienas jų - Asura, o kiti du abu priklausė karių kastai. Pats Dattatreya buvo laikomas Mahešvaros (Šivos) avataru, tačiau vėliau vaišnavai jį laikė Višnu avataru. Tai ne toks sektantiškas teiginys, kaip atrodo; hinduistai Šivą ir Višnu laiko tuo pačiu arba Absoliuto apraiškomis, įgavusiomis pavidalą."
Iš tiesų Dattatreya Upanisada, kurios pradžioje skelbiamas Dattatreya tapatumas su Višnu, baigiasi mantra Om Namah Shivaya, sutapatinančia Dattą su Šiva. Paskutinėje trečiojo skyriaus dalyje sakoma, kad tik Mahešvara (Šiva) persmelkia tikrovę ir spindi kiekvienoje žmogaus širdyje. Jis vienas yra priekyje, užpakalyje, kairėje, dešinėje, apačioje, viršuje, visur centre. Galiausiai Mahešvara sutapatinamas su Dattatreya, vaizduojant pastarąjį kaip Šivos avatarą.
Dattatreya kaip pamaldumo dievybė
Dattatreya paprastai vaizduojamas su trimis galvomis, simbolizuojančiomis Brahmą, Višnu ir Šivą, praeitį, dabartį ir ateitį bei tris sąmonės būsenas: budrumą, sapną ir miegą be sapnų. Jis vaizduojamas sėdintis meditacijoje su savo šakti po audumbaros (norų išsipildymo) medžiu. Priešais jį yra ugnies duobė, o aplink jį - keturi šunys. Kartais sakoma, kad jie simbolizuoja keturias Vedas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Dattatreya?
A: Dattatreya yra Dievas, kuris yra Dieviškosios Trejybės Brahma, Višnu ir Šiva įsikūnijimas.
K: Kodėl Dattatreya vadinamas "Duotuoju"?
A: Datta reiškia "Duotas", o Dattatreya taip vadinamas todėl, kad Dieviškoji Trejybė "davė" save sūnaus pavidalu išminčių porai Guru Atri ir Mata Anusuya.
K: Kas buvo Guru Atri ir Mata Anusuya?
Atsakymas: Guru Atri ir Mata Anusuja buvo išminčių pora.
K: Kokia vardo Atrėja reikšmė?
A: Atrėja - tai vardas, duotas Dattatreya, nes jis yra Guru Atri sūnus.
K: Kuo Dattatreya laikomas natų tradicijoje?
A: Nath tradicijoje Dattatreya laikomas Viešpaties Šivos avataru arba inkarnacija ir Adi-Guru (pirmuoju mokytoju) Nath sampradajos Adi-Nath sampradajoje.
Klausimas: Kokie buvo Dattatrajos bruožai pradžioje?
A: Nors iš pradžių Dattatreya buvo "Jogos Viešpats" su tantriniais bruožais.
Klausimas: Kaip šiandien milijonai induistų žvelgia į Dattatreją?
A: Nors milijonai induistų vis dar garbina Dattatreyą, į jį žiūrima labiau kaip į geranorišką Dievą, o ne kaip į aukščiausios indų minties esmės mokytoją.
Ieškoti