Dattatreya yra dievas, kuris yra dieviškosios trejybės Brahma, Višnu ir Šiva įsikūnijimas. Žodis Datta reiškia "duotas", Datta taip vadinamas todėl, kad dieviškoji trejybė "davė" save sūnaus pavidalu išminčių porai Atriui ir Anasujai. Jis yra Atri sūnus, todėl ir pavadintas "Atrėja".
Nathų tradicijoje Dattatreya laikomas Viešpaties Šivos avataru arba inkarnacija ir Adi-Guru (pirmuoju mokytoju) Adi-Nath sampradajoje. Nors iš pradžių Dattatreya buvo "Jogos Viešpats", turintis tantrinių bruožų, jis buvo pritaikytas ir asimiliuotas į labiau pamaldžius kultus; nors jį vis dar garbina milijonai induistų, į jį žvelgiama labiau kaip į geranorišką Dievą, o ne kaip į aukščiausios indų minties esmės mokytoją.
Legenda ir gimimo istorija
Pagal populiarias legendas, Atri ir Anasuja ilgai neturėjo vaikų. Kartą dievai Brahma, Višnu ir Šiva nusprendė patikrinti Anasujos nuolankumą ir paklusnumą. Ji savo dorybėmis įrodė savo kilnumą ir buvo apdovanota – trejybė įsikūnijo kaip jos sūnus, kuris gavo vardą Dattatreya (Datta – „duotas“, Atreya – „Atri sūnus“). Ši istorija pabrėžia Dattatreya dievišką kilmę ir jo ryšį su Trimurti.
Ikonografija
Dažniausiai Dattatreya vaizduojamas turintis tris galvas, simbolizuojančias Brahmą, Višnu ir Šivą, ir šešias rankas, kuriomis jis laiko įvairius atributus, susijusius su trimis dievybėmis. Šalia jo galima matyti karvę (dažnai interpretuojamą kaip Žemė arba gyvybės šaltinis) ir keturis šunis, kurių simbolika siejama su keturiomis Vėdų dalimis arba ištikimybe ir stebėjimu.
Mokymai, tekstai ir dvasinė samprata
Dattatreya tradicija pabrėžia asketizmą, laisvę nuo pasaulinių varžtų ir tiesioginį patyrimą (jogą, advaitą). Jam priskiriami keli tekstai, kuriuose aptariami jivanmukta (išsilaisvinęs gyvendamas) idealai, tarp jų žinomiausias yra Avadhuta Gita — traktatas, kuriame išryškėja ne-dualistinė (advaitinė) pasaulėžiūra ir patirtinis mokymas. Šie raštai akcentuoja, kad tikrasis žinojimas ateina per tiesioginę dvasinę patirtį, o ne vien per ritualus ar teoriją.
Dattatreya kaip mokytojas — „24 mokytojai“
Viena žymių Dattatreya pamokų tradicijų yra pasakojimai apie jo „24 mokytojus“ – jis mokėsi iš gamtos ir kasdienio gyvenimo: iš žemės, vandens, ugnies, saulės, gyvūnų, augalų ir žmonių. Ši idėja pabrėžia, kad išmintis gali būti įgyjama stebint visatą ir kasdienę patirtį, o ne tik klausantis autoritetingų šaltinių.
Nathų tradicija ir Adi-Guru vaidmuo
Nathų tradicijoje Dattatreya užima ypatingą vietą: jis laikomas Adi-Guru — pirmuoju mokytoju, Adi-Nath sampradajos pradininku. Nathų mokymas, grindžiamas askezėmis, jogos praktikomis ir mistinėmis patirtimis, Dattatreyos figūrą perėmė kaip pavyzdinę ir autoritetingą dvasinį prototipą. Nors jo asmuo turi tantrinių ir joginių elementų, daugelyje bendruomenių jis taip pat tapo labiau populiaresniu, geranorišku globėju bei kelionės ir atgailos simboliu.
Garbinimas, vietos ir šventės
Dattatreya garbinimas paplitęs įvairiose Indijos dalyse, ypač Maharashtri, Karnatakoje ir Andhra Pradeše. Svarbios vietos, kuriose yra didelės Dattatreya šventyklos ir piligrimai renkasi garbinti, yra pavyzdžiui Ganagapur (Karnataka) ir kiti kulto centrai. Taip pat daug vietinių šventovių ir ashramų, kur Dattatreya laikomas globėju ir dvasiniu patarėju.
Šventė, skirta Dattatrejai, dažnai sutampa su Datta Jayanti — gimimo diena, kuri tradiciškai minima per pilnatį mėnesio Margashirsha laikotarpiu. Per šią dieną vyksta specialūs ritualai, upės apeigos, bhajanai (giedojimai) ir dvasinės diskusijos.
Reikšmė šiuolaikiniame kontekste
Šiuolaikiniame induizme Dattatreya išlaiko dviprasmišką vaidmenį: vieni mato jį kaip mistinį Jogos Viešpatį ir advaitinės dvasios mokytoją, kiti — kaip mylimą ir prieinamą globėją, kurio pagalbos prašo kasdienės problemos. Jo mokymai apie tiesioginę patirtį, gamtos stebėjimą ir gyvenimą be prisirišimų tebėra aktualūs daugeliui dvasinių ieškotojų.
- Pagrindinės idėjos: ne-dualizmas, jivanmukta idealas, mokymasis iš gamtos.
- Ikonografija: trys galvos, šešios rankos, keturi šunys ir karvė.
- Šventės: Datta Jayanti mėnesio Margashirsha pilnatį.
