Koordinatės: 49°52′ ŠIAURĖS PLATUMOS 6°10′ RYTŲ ILGUMOS / 49.867° ŠIAURĖS PLATUMOS 6.167° RYTŲ ILGUMOS / 49.867; 6.167

Diekircho apygarda (prancūziškai Diekirch, vokiškai Diekirch, liuksemburgietiškai Dikrech) buvo viena iš trijų Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės apygardų. Jo sostinė buvo Diekircho miestas.

2015 m. apygardos buvo panaikintos.

Tai buvo šiauriausias rajonas, o jo plotas - 1157,2 km2 (446,8 kv. mylios), didžiausias iš trijų rajonų. Jame gyveno 83 661 gyventojas, o gyventojų tankis buvo 72,3 gyventojo/km² - mažiausias iš visų apygardų.

Geografija

Diekircho apygarda apėmė šiaurinę Liuksemburgo dalį, daugiausia Oesling (Ardenų) kalnuotą regioną. Apygarda ribojosi su Belgijos Valonijos regiono Luksemburgo provincija vakaruose ir šiaurėje bei su Vokietija rytuose. Pagrindinės upės – Sûre (Sauer) ir Our, taip pat mažesnės upės bei slėniai, formuojantys kalnuotą ir miškingą kraštovaizdį. Aukščiausias apygardos taškas (ir aukščiausias Liuksemburgo taškas) buvo Kneiff, esantis Troisvierges apylinkėse, apie 560 m virš jūros lygio.

Administracinė sandara

Prieš 2015 m. administracinę reformą Diekircho apygarda buvo suskirstyta į kelis kantonus. Pagrindiniai kantonai buvo:

  • Clervaux
  • Diekirch
  • Redange
  • Vianden
  • Wiltz

Kiekvienas kantonas toliau dalijosi į komunas (savivaldybes). Apygardos sostinė – Diekircho miestas – buvo svarbus administracinis ir kultūrinis centras; taip pat reikšmingi miestai buvo Ettelbruck, Clervaux, Wiltz ir Vianden.

Istorija ir administracinė reforma

Diekircho apygarda turėjo ilgametę istoriją kaip vienas iš pagrindinių Liuksemburgo administracinių vienetų. 2015 m. Liuksemburgo vyriausybė vykdė administracinę pertvarką, kurios metu apygardos (rajono lygmens administraciniai vienetai) buvo panaikintos kaip oficialus valdymo lygmuo. Nuo to laiko dauguma administracinių funkcijų yra tiesiogiai koordinuojamos tarp centrinės vyriausybės ir kantonų bei komunų.

Ekonomika ir gyventojai

Ekonimiškai apygarda buvo labiau kaimiška nei pietinės šalies dalys: vyrauja žemės ūkis, miškininkystė, smulkusis pramoninis sektorius ir paslaugos. Dėl natūralaus kraštovaizdžio ir istorinių vietovių vietinė ekonomika stipriai rėmėsi turizmu — ypač žygių, kalnų dviračių trasų, kultūrinių objektų ir istorinių pilių lankymu. Vienas iš svarbių energetikos objektų yra Vianden hidroakumuliacinė elektrinė.

Gyventojų tankis buvo santykinai mažas (apie 72,3 asm./km²), o gyventojų skaičius prieš reformą siekė apie 83 661.

Kultūra, gamta ir lankytinos vietos

  • Vianden – žymus dėl Vianden pilies (viena didžiausių ir geriausiai išlikusių pilių regione).
  • Diekircho – vietinis muziejus ir karo istorijos muziejus (National Museum of Military History) pritraukia lankytojus ir tyrinėtojus.
  • Clervaux – garsėja abatija, baroko architektūra ir miestelio vaizdais.
  • Lac de la Haute-Sûre (Aukštutinės Sûre tvenkinys) – populiarus vandens sporto ir poilsio objektas šalies vakarinėje dalyje.
  • Platus miškų ir kalnų tinklas su pėsčiųjų ir dviračių takais, tinkamas ekoturizmui.

Transportas

Tinklas susisiekimo prasme buvo orientuotas į kelio ir geležinkelio jungtis tarp šiaurinių miestelių ir šalies centro. Svarbiausi kelių mazgai ir geležinkelio stotys — aplink Ettelbruck ir Diekirch, iš kurių vyksta ryšiai į Liuksemburgo sostinę bei pasienio miestus Belgijoje ir Vokietijoje.

Santrauka

Diekircho apygarda buvo didžiausia ir šiauriausia iš trijų Liuksemburgo apygardų, pasižyminti kalvotais, miškingais kraštovaizdžiais, kultūrinėmis vertybėmis ir žemesniu gyventojų tankiu nei pietinėse šalies dalyse. Administracinė pertvarka 2015 m. panaikino apygardas kaip formalų valdymo lygmenį, tačiau regiono istorija, gamta ir kultūrinis paveldas lieka svarbūs tiek vietiniam gyvenimui, tiek turizmui.