Diplomas (aukštojo mokslo laipsnis) – apibrėžimas ir reikšmė
Sužinokite, kas yra diplomas – aukštojo mokslo laipsnis Europoje, jo istorija, reikšmė ir skirtumai nuo bakalauro bei magistro. Praktinė informacija ir tarptautinis kontekstas.
Diplomas (iš graikų kalbos Δίπλωμα diplomas) – tai aukštojo mokslo laipsnis arba kvalifikacijos liudijimas, suteikiamas už tam tikrą studijų programą universitete ar kitoje aukštojo mokslo institucijoje. Tokie diplominio tipo laipsniai buvo ir yra suteikiami daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Ukraina, Baltarusija ir Graikija. Tai dažnai laikoma ekvivalentu arba alternatyva kitose šalyse suteikiamiems bakalauro ir magistro laipsniams, priklausomai nuo šalies ir studijų trukmės.
Istorija ir kilmė
Diplomas savo pavadinimą gauna iš graikų žodžio Δίπλωμα. Europoje pažangios techninės mokyklos, pavyzdžiui Technische Hochschulen, kadaise suteikdavo diplominius laipsnius, kai šios mokyklos įgijo universiteto statusą. Daugelis tradicinių inžinerijos, gamtos mokslų ir verslo programų Vokietijoje bei kitose šalyse istoriškai baigdavosi diplomo suteikimu.
Struktūra, trukmė ir turinys
Diplomai skiriasi pagal tipą ir instituciją, bet dažniausiai pasižymi šiais bruožais:
- Studijų trukmė: tradiciškai nuo 3 iki 6 metų (dažnai 4–5 metai), priklauso nuo studijų srities ir šalies.
- Akademinis turinys: derinamos teorinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai ir baigiamasis darbas (diplominis darbas).
- Baigimas: dažnai reikalaujama apginti baigiamąjį darbą ir atitikti studijų programos kreditų reikalavimus.
- Profesiniai pavadinimai: kai kuriose šalyse diplomas suteikia teisę vartoti tam tikrus profesinius titulus (pvz., inžinieriaus titulą), kurie gali būti teisiškai saugomi.
Palyginimas su bakalauro ir magistro laipsniais
Nors diplomas kartais vadinamas panašiu į bakalauro ar magistro laipsnį, reali ekvivalencija priklauso nuo studijų trukmės ir turinio:
- Trumpesnio laikotarpio diplomai gali būti laikomi faktiškai panašiais į bakalauro laipsnį.
- Ilgesnės trukmės ir platesnio profilio diplomai (ypač inžinerijos ir gamtos mokslų srityse) dažnai atitinka arba viršija magistrantūros lygį, todėl jų turėtojai gali tiesiogiai pretenduoti į doktorantūrą ar profesinius laipsnius.
- Vokietijoje buvo naudojamas terminas Bakkalaureus, kuris istoriškai reiškė mažesnį arba ankstyvesnį aukštojo mokslo laipsnį; ši praktika su laiku keitėsi.
Bolonijos procesas ir diplomų keitimas
Nuo 1999 m. vykstantis Bolonijos procesas skatino europinių aukštojo mokslo sistemų suderinimą. Dėl to daugelyje šalių tradicinius diplomas sistemas palaipsniui keičia dviejų pakopų sistema – bakalauro ir magistro studijos – bei diegiamas ECTS kreditų sistema. Tai palengvina laipsnių pripažinimą tarptautiniu mastu, bet kai kuriose institucijose tradicinis diplomas tebėra naudojamas arba pripažįstamas kartu su diplomų priedais (angl. diploma supplement).
Pripažinimas ir praktinė reikšmė
Diplomas yra svarbus kvalifikacijos įrodymas darbdaviams ir mokslo institucijoms. Pripažinimas užsienyje gali reikalauti:
- oficialaus vertimo ir patvirtinimo;
- nostrifikacijos (valstybinio pripažinimo) procedūrų, ypač jei reikia teisės dirbti reglamentuojamą profesiją;
- diplomo priedo (Diploma Supplement) pateikimo – tai dokumentas, paaiškinantis studijų turinį, lygį ir kreditus, palengvinantis tarptautinį pripažinimą.
Įsidarbinant, diplomai dažnai vertinami atsižvelgiant į studijų sritį, studijų trukmę ir institucijos reputaciją. Didesnės trukmės diplomai arba tie, kurie turi prilyginimą magistro lygiui, gali suteikti pranašumą tiek profesinėje karjeroje, tiek tolimesnėse akademinėse studijose.
Santrauka
Diplomas – tai istorinis ir vis dar plačiai naudojamas aukštojo mokslo laipsnis daugelyje Europos šalių. Nors Bolonijos proceso kontekste jis daug kur keičiamas bakalauro ir magistro sistema, diplomai išlieka svarbūs kaip kvalifikacijos ir kompetencijų įrodymas. Pripažinimas užsienyje priklauso nuo konkrečios šalies taisyklių, studijų trukmės ir turinio, todėl norint dirbti ar toliau studijuoti užsienyje gali prireikti papildomų pripažinimo procedūrų.
Vokietija / Austrija
Diplomą gali suteikti dviejų tipų Vokietijos universitetai. Taikomųjų mokslų universitete (Fachhochschule) diplomas vadinamas diplomu (FH) ir paprastai trunka ketverius metus. Universitete (Universität) diplomas vadinamas diplomu arba kartais diplomu (Univ.) ir trunka ketverius arba penkerius metus. Šie metai vadinami "įprastu studijų laiku" (Regelstudienzeit), tačiau studijos universitete paprastai trunka ilgiau.
Daugeliui studentų diplomas yra pirmasis universiteto apdovanojimas. Vokietijos/Austrijos švietimo sistemoje iki šiol nebuvo bakalauro laipsnio.
Norėdamas gauti diplomo pažymėjimą, studentas po Vordiplom turi išlaikyti Hauptstudium (pagrindinio studijų laiko) testus, po to vieną ar kelis Studienarbeit (studijų mokslinių tyrimų projektus) ir parašyti Diplomarbeit (diplominį darbą). Taikomųjų mokslų universiteto (Fachhochschule) diplominių studijų programa orientuota į mokslo panaudojimą (taikymą). Universitete (Universität) daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi.
Prieš pradėdamas studijuoti doktorantūrą, studentas privalo turėti diplomą. Diplomas suteikia teisę studijuoti doktorantūroje daugelyje kitų šalių.
Ši lentelė - tai gairės, nurodančios, kiek metų universitetinėse studijose pagal diplomatinę sistemą reikia baigti, kad būtų galima pradėti doktorantūros studijas:
| 1st metai | 2nd metų | 3rd metų | 4th metų | 5th metų | 6th metų | 7th metų | 8th metų | 9th metų |
| Vordiplomas | Diplomas (FH) su geriausiais įvertinimais | papildomas darbas | Daktaro laipsnis | |||||
| Vordiplomas | Diplom (FH) | Meistrai | Daktaro laipsnis | |||||
| Vordiplomas | Diplomas (Universitetas) | Daktaro laipsnis | ||||||
Pastaba: norėdamas įgyti diplomą (FH), studentas turi dvejus metus dirbti įmonėje, kurioje nestudijuoja, ir tik tada studijuoti doktorantūroje. Šie metai lentelėje nurodyti kaip "papildomas darbas".
Taip pat atkreipkite dėmesį: diplomantas gali pradėti doktorantūros studijas be papildomo darbo, jei jo darbas buvo pakankamai geras. Paprastai prieš doktorantūrą studijuojama magistrantūroje.
Susiję puslapiai
- Magister
- Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra dipododolai?
A: Diplomas - tai aukšto lygio mokslo laipsnis, suteikiamas už mokymąsi Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Graikijoje.
Q: Kaip diplomą galima palyginti su bakalauro ir magistro laipsniais kitose šalyse?
A: Diplomas yra panašus į kitose šalyse suteikiamą bakalauro ir magistro laipsnį.
K: Kada pirmą kartą buvo suteiktas diplomas?
A: Diplomas pirmą kartą buvo suteiktas, kai Technische Hochschulen tapo universitetu.
Klausimas: Ar Europos šalyse diplomai vis dar dažnai teikiami?
A: Diplomą pamažu keičia sistema, pagal kurią suteikiami bakalauro ir magistro laipsniai.
K: Kaip kartais vadinamas bakalauro laipsnis Vokietijoje?
A: Bakalauro laipsniai Vokietijoje kartais vadinami Bakkalaureus.
K: Kaip bakalauro laipsnis Vokietijoje lyginamas su diplomu?
A: Bakalauro laipsniai Vokietijoje laikomi "mažuoju diplomu".
K: Ar diplomai yra išduodami kitose šalyse už Europos ribų?
A: Tekste neminimos jokios ne Europos šalys, kuriose išduodami diplomai.
Ieškoti