Vokietijos apskritys (Kreise) – kas tai, funkcijos ir struktūra
Sužinokite apie Vokietijos apskritis (Kreise): kas tai, jų funkcijos, struktūra ir vieta tarp žemių bei savivaldybių — aiškiai ir suprantamai.
Vokietijos apskritys (vok. Kreise) - tai administraciniai vienetai, naudojami Vokietijoje vietos valdymui.
Apskritys yra tarpinė grandis tarp žemių (Länder) ir vietos (savivaldybių) lygmens (Gemeinden). Jų negalima painioti su didesniais regionais (Regierungsbezirk).
Jų atitikmuo kitose šalyse yra apygarda arba apylinkė.
Pagrindinės funkcijos
Apskritys vykdo eilę viešųjų funkcijų, kurios yra per didelės arba per brangios vykdyti pavienėms savivaldybėms. Dažniausios funkcijos:
- infrastruktūra ir rajoniniai keliai (prižiūrėti ir tvarkyti krašto kelius);
- vidurinio lygmens švietimas (profesinės mokyklos, kai kurios vidurinės mokyklos ir mokymo įstaigos);
- socialinės paslaugos ir pagalba (pagalba šeimai, socialinės paramos administravimas, vaikų globos ir slaugos įstaigos);
- viešoji sveikata ir profilaktika (ligoninių tinklas diagramoje kai kuriose žemėse, visuomenės sveikatos priemonės);
- atliekų tvarkymas ir aplinkos apsauga regioniniu mastu;
- plėtros planavimas ir vietos ekonomikos skatinimas;
- viešosios tvarkos ir civilinės apsaugos dalies funkcijos;
- vietinės policijos (kai kuriose žemėse) ir registracijos paslaugos.
Struktūra ir valdymas
Apskritys turi politinę ir administracinę struktūrą. Pagrindiniai elementai:
- Kreistag (rajonų taryba) – įstatymų leidžiamoji institucija, kurią renka gyventojai. Ji sprendžia biudžetą, strateginius klausimus ir prižiūri administraciją.
- Landrat arba Kreisverwaltung – vykdomoji valdžia. Landrat dažniausiai yra arba renkamas tiesiogiai, arba paskiriamas tarybos ir turi administracinę bei atstovaujančią rolę.
- administracijos skyriai – specializuotos tarnybos (švietimas, socialinės paslaugos, techninė priežiūra, finansai ir kt.).
Rinkimų ciklai ir vadovo (Landrat) kadencijos trukmė priklauso nuo konkrečios žemės (dažniausiai tarybos kadencija yra apie 5 metus; Landrato kadencija skirtingose žemėse gali būti nuo apie 5 iki 8 metų).
Tipai ir skaičiai
Vokietijoje apskritys skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:
- Landkreise – kaimiškos arba rajoninės apskritys, aprėpiančios kelias savivaldybes ir mažesnius miestus;
- kreisfreie Städte – miestai, turintys apskrities teises (savivaldybė ir apskritis viename), t. y. nepriklauso jokiai Landkreis.
Skaičiai keičiasi priklausomai nuo administracinių pertvarkymų, tačiau apytiksliai pastaraisiais metais Vokietijoje buvo apie 294 Landkreise ir 107 kreisfreie Städte (viso apie 401 apskritis). Šios reikšmės gali skirtis tarp žemių ir laikui bėgant mažėti ar didėti reorganizacijų metu.
Teisinis pagrindas ir skirtumai tarp žemių
Apskričių veiklą reglamentuoja žemių įstatymai – kiekviena Land turi savo administracinę teisę, kuri nustato užduotis, finansavimo modelį ir rinkimų tvarką. Federacinė konstitucija (Grundgesetz) garantuoja savivaldos principus, tačiau konkretūs įgaliojimai nustatomi Landų lygiu.
Kai kurios žemės turi papildomus regioninius sluoksnius (Regierungsbezirke), kurie yra didesni už apskritis ir atlieka tarpinį administracinį vaidmenį. Kitose žemėse tokio sluoksnio nėra.
Istorija trumpai
Apskričių sistema Vokietijoje turi ilgas tradicijas ir vystėsi nuo XIX a. pradžios (Prūsijos administracinės reformos) per XX a. pokyčius ir vėlesnes konsolidacijas. Po Antro pasaulinio karo ir vėlesnių teritorinių pertvarkymų daugelis apskričių ribos ir funkcijos buvo pertvarkytos, o 1960–1980 m. įvyko reikšmingi jungimai ir skaidymai, siekiant efektyvumo.
Praktiniai pastebėjimai
- Gyventojui apskrities institucijos yra pirmasis kontaktas dėl daugumos socialinių paslaugų, eismo ar regioninės plėtros klausimų.
- Apskritys glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis, regioniniais tinklais ir Landų valdžia siekdamos koordinuoti viešąsias paslaugas.
- Dėl federalinės struktūros ir įvairių žemių tradicijų paslaugų teikimo būdai gali ženkliai skirtis priklausomai nuo vietos.
Jeigu reikia, galiu pateikti konkretesnius pavyzdžius (konkrečios apskritys, jų funkcijų palyginimas ar statistika pagal žemes).
Apskričių tipai
Dauguma apskričių yra kaimo apskritys (Landkreise). Yra 295 Landkreise.
Miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų (o kai kuriose valstijose - ir mažesni miesteliai), paprastai nepriklauso apygardai, bet patys atlieka apygardos darbą. Jie vadinami miestų rajonais (Kreisfreie Städte arba Stadtkreise). Jungtinės Karalystės atitikmuo yra unitarinė institucija (unitary authority), ji atlieka miesto ir grafystės darbą. Tokių Kreisfreie Städte yra 107.
Iš viso yra 402 apygardos.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje yra keletas miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų, bet kurie nėra miestų rajonai, pavyzdžiui, Iserlohn, Recklinghausen, Siegen, Paderborn, Bergisch Gladbach, Witten ir Neuss. Šie miestai priklauso apskričiai, tačiau vis tiek patys dirba apskričių darbo vietas, tarsi būtų nepriklausomi.
Atsakomybė
Apygardos yra atsakingos už šiuos dalykus:
- pagal federalinius ir regioninius įstatymus:
- B kelių tiesimui ir priežiūrai.
- kiti pastatų planai, apimantys daugiau nei vienos vietos valdžios institucijos teritoriją.
- rūpinimasis nacionaliniais parkais
- socialinė gerovė
- jaunimo gerovė
- ligoninių statybai ir priežiūrai.
- valstybinių vidurinio ugdymo įstaigų statybai ir išlaikymui.
- buitinių atliekų surinkimas ir šalinimas
- automobilio registracija
- Landrato arba Landrätin, apylinkės pirmininko, rinkimai.
- pagal vietos įstatymus: (kiekviename regione skiriasi)
- finansinė parama kultūrai
- pėsčiųjų zonų ir dviračių takų įrengimas.
- finansinė parama mokyklų mainams
- viešųjų bibliotekų statybai ir išlaikymui.
- ekonomikos atgaivinimas.
- skatinti turizmą
- Volkshochschulen (valstybinių suaugusiųjų švietimo kolegijų) valdymas.
Visas šias užduotis atlieka kartu veikiančios vietos (savivaldybių) valdžios institucijos. Miestų rajonai turi šias pareigas, taip pat ir savivaldybių pareigas.
Apygardos taryba
Apskrities taryba (Kreistag) yra apskrityje įstatymų leidžiamoji institucija, atsakinga už vietos savivaldą. Parlamentas renkamas kas penkerius metus, išskyrus Bavariją, kur jis renkamas kas šešerius metus.
Apskrities administracija
Už rajono valdymą atsakingas asmuo yra landratas (Landrat arba Landrätin). Kai kuriose šiaurinės Vokietijos dalyse taip pat vadinamas apygardos administracijos pavadinimas, pietų Vokietijoje - [Kreisverwaltung] klaida: {{lang}}: tekstas pažymėtas kursyvu (pagalba).
Susiję puslapiai
- Vokietijos apskričių sąrašas
- Vokietijos miestų rajonų sąrašas
- Vokietijos kaimo apygardų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Vokietijos apygardos?
A: Vokietijos apygardos, dar vadinamos Kreise, yra administraciniai vienetai, naudojami vietos valdymui Vokietijoje.
K: Kur Vokietijos apskritys yra Vokietijos žemių ir vietos (savivaldybių) lygių hierarchijoje?
A: Vokietijos rajonai yra tarp Vokietijos žemių (Länder) ir vietinių (savivaldybių) lygmenų (Gemeinden).
K.: Kuo Vokietijos apygardos skiriasi nuo Regierungsbezirk?
A: Vokietijos apskritys yra mažesni administraciniai vienetai, palyginti su Regierungsbezirk, ir jų negalima painioti su didesnėmis Regierungsbezirk.
K: Ką Vokietijos apygardos atitinka kitose šalyse?
A: Vokietijos apskritys, arba Kreise, kitose šalyse atitinka apygardas arba apylinkes.
K: Ką atstovauja Vokietijos apygardos?
A: Vokietijos apskritys yra šalies administracinės organizacijos lygiai.
Klausimas: Ar apskritys gali būti laikomos Vokietijos žemių poaibiu?
A: Taip, Vokietijos apskritys gali būti laikomos Vokietijos žemių poaibiu.
K: Kokia Vokietijos apygardų paskirtis?
A: Vokietijos apygardų tikslas - užtikrinti žemesnį nei Vokietijos žemių ir aukštesnį nei vietos ir (arba) savivaldybių administracinės organizacijos lygį.
Ieškoti