Drancy internuotųjų stovykla buvo koncentracijos stovykla Prancūzijoje, įkurta Antrojo pasaulinio karo metais, kai šalis buvo okupuota nacistinės Vokietijos. Ji veikė kaip tranzitinė stovykla — čia buvo surenkami žmonės prieš juos sugrūstant į geležinkelio vagonus ir išsiunčiant į rytus, daugiausia į Aušvicą, kur daugelis buvo nužudyti. Iš Drancy buvo surinkta ir deportuota beveik 70 000 žmonių — daugiausia žydų (įskaitant užsienio pabėgėlius, kurie prieš invaziją atvyko į Prancūziją), taip pat pasipriešinimo kovotojai, romai ir kiti režimo laikyti "nepageidaujamais".

Įkūrimas ir paskirtis

Drancy stovykla buvo įrengta Paryžiaus priemiestyje, buvusioje gyvenamųjų namų kompleksų zonoje, vadintoje Cité de la Muette. Oficialiai stovyklos paskirtis — laikina sulaikymo ir tranzito vieta. Nuo 1941 m. čia buvo vežami asmenys, kuriuos Vokietijos okupacinė valdžia arba Vichy vyriausybė nusprendė internuoti ir vėliau deportuoti į išnaikinimo stovyklas.

Deportacijos ir masiniai sulaikymai

Vienas žinomiausių Drancy veiklos epizodų — masinė areštų akcija 1942 m. liepą, dažnai vadinama Vel' d'Hiv areštu. Per kelias dienas Prancūzijos policija sulaikė ir į Drancy atvežė tūkstančius žydų, daug vaikų. Iš Drancy vėliau išvyko didžiausios transportų serijos į Aušvicą ir kitas išnaikinimo stovyklas; dauguma deportuotųjų negrįžo gyvi.

  • Internuotų asmenų skaičius: apie 60–70 tūkst. (skaičiuojant įvairius šaltinius), tarp jų didelė dalis buvo deportuoti į Aušvicą.
  • Vel' d'Hiv areštai (liepa 1942): į Drancy atkeliavo tūkstančiai žmonių iš Paryžiaus, įskaitant didelį skaičių vaikų.
  • Transportai iš Drancy vyko reguliariai; daugiausia kelionės tikslas — Aušvicas–Birkenau, kur vyko masinės egzekucijos.

Sąlygos stovykloje ir gyvenimas

Sąlygos Drancy buvo blogos: perpildytos patalpos, prasta higiena, nepakankamas maitinimas ir medicininė priežiūra. Nemažai žmonių mirė dėl ligų, silpnumo bei prastos priežiūros net prieš deportacijas. Nepaisant rimtų apribojimų, kaliniams pavyko palaikyti tam tikrą bendruomeninę veiklą — religines apeigas, slaptas švietimo iniciatyvas, pagalbą silpnesniems — tačiau tai vyko labai sunkiomis ir rizikingomis sąlygomis.

Administracija ir atsakomybė

Iš pradžių stovykla buvo administruojama prancūzų policijos, veikiant vokiečių priežiūrai; tai reiškė tiesioginę Vichy ir vietinių institucijų bendradarbiavimą su okupacine valdžia. 1943 m. prancūzai administracijoje buvo pakeisti vokiečių SS pareigūnais, o deportacijos tapo dar griežtesnės ir sistemingos. Vokiečių pareigūnai prie Drancy vadovavimo įtraukė Aloisą Brunnerį, kuris žinomas kaip vienas iš organizatorių, atsakingų už žydų deportacijas iš Prancūzijos.

Po karo buvo vykdyti procesai prieš kai kuriuos prancūzų bendradarbiavusius pareigūnus; garsiausias pavyzdys — Maurice'as Paponas, nuteistas už dalyvavimą žydų deportacijose. Vokiečių pareigūnai, įskaitant Brunnerį, daugiausia slapstėsi; Brunneris teistas nedalyvaujant ir nuteistas mirties bausme, ilgainiui slapstėsi užsienyje ir manoma, jog mirė maždaug 2010 m.

Išlaisvinimas ir pasekmės

Stovykla buvo išlaisvinta 1944 m. Paryžiaus išlaisvinimo laikotarpiu; liko maždaug 1 500 internuotųjų, kuriuos rado išlaisvinę jėgos. Po karo daugelis buvusių kalinių bandė atkurti gyvenimus, tačiau daugelis aukų šeimų buvo sunaikintos. Drancy tapo simboliu Vokietijos ir kai kurių Prancūzijos institucijų atsakomybės už žydų persekiojimą ir deportacijas.

Atsiminimas ir memorialas

Po karo Drancy vieta palaipsniui virto atminimo ir švietimo vieta. Buvo įrengtos memorialinės plokštės, vėliau įkurtos ekspozicijos ir muziejaus erdvės, skirtos priminti nacių ir jų kolaborantų vykdytą genocidą bei pagerbti aukas. Švietimo programos ir atminimo renginiai padeda naujoms kartoms suprasti istorines priežastis, žmonių likimus ir atsakomybę prieš panašias žmogiškumo tragedijas ateityje.

Kodėl Drancy svarbi istorijoje?

Drancy yra reikšminga dėl kelių priežasčių:

  • ji iliustruoja, kaip okupacinė ir vietinė valdžia bendradarbiavo vykdant genocidą;
  • tai buvo pagrindinis tranzito taškas dešimtims tūkstančių žydų iš Prancūzijos;
  • ji lieka pamoka apie atminties svarbą, teisingumą ir istorijos tyrimą, kad panašios tragedijos nepasikartotų.

Drancy istorija — tai sudėtingas ir skaudus laikotarpis, kurio įvykiai ir pasekmės vis dar nagrinėjami istorikų, teisininkų ir visuomenės, o pati vieta tarnauja kaip rimtas įspėjimas ir atminties vieta.