Aloisas Brunneris (g. 1912 m. balandžio 8 d. – apie 2010 m.) buvo Austrijos SS (Schutzstaffel) karininkas, ieškomas dėl karo nusikaltimų. Jis buvo Adolfo Eichmanno padėjėjas; Eichmannas Brunnerį vadino savo „geriausiu žmogumi“. Brunneris kaltinamas prisidėjęs prie mažiausiai 140 000 Europos žydų išsiuntimo į dujų kameras ir kitų masinių deportacijų.
Nacių tarnyba ir vaidmuo deportacijose
1943–1944 m. Brunneris vadovavo Drancy internuotųjų stovyklai netoli Paryžiaus, iš kurios buvo deportuota beveik 24 000 žmonių. Jo pareigos apėmė žydų identifikavimą, areštus ir organizuotus pervežimus į koncentracijos stovyklas bei naikinimo vietas. Dėl šių veiksmų jis vėliau buvo kaltinamas nusikaltimais prieš žmoniškumą.
Po karo: pabėgimas ir gyvenimas užsienyje
Po Antrojo pasaulinio karo Brunneris pabėgo iš Europos ir, pagal įvairius pranešimus, gavo prieglobstį Artimųjų Rytų regione. Ilgą laiką manoma, kad jis gyveno Sirijoje, kur, kaip teigiama, sulaukė vietinės valdžios apsaugos ir kai kurių funkcijų, susijusių su žvalgyba bei kalinių tardymu. Kai kurie šaltiniai taip pat teigia, kad Brunneris padėjo Sirijos vyriausybei kurti cheminius ginklus, kuriuos vėliau, pagal įtarimus, buvo panaudota prieš sukilėlius; šie duomenys daug kur yra pateikiami kaip įtarimai arba nevisiškai patvirtinti pranešimai.
Teismai, tarptautinės paieškos ir išpuoliai
1954 m. Prancūzijoje už akių jis buvo nuteistas mirties bausme už nusikaltimus žmoniškumui. Daug tarptautinių organizacijų ir žmonių teisių gynėjų, įskaitant žydų aukų paieškos grupes, nuolat reikalavo jo sulaikymo ir perdavimo teismui.
Per pastangas susidoroti su besislapstančiais naciais, Izraelio žvalgybos tarnyba, „Mossad“, Brunneriui 1961 m. ir 1980 m. siuntė laiškų bombas. Dėl tų išpuolių Brunneris neteko vienos akies ir kai kurių kairės rankos pirštų.
2003 m. laikraštis "The Guardian" apibūdino jį kaip „aukščiausio rango nacių bėglį pasaulyje, kuris, kaip manoma, vis dar gyvas“. Tarptautinės pastangos jį rasti ir išduoti ilgą laiką strigo dėl Sirijos valdžios požiūrio ir vėlesnių geopolitinių sunkumų. Susitarimai dėl išdavimo tapo dar sudėtingesni prasidėjus Sirijos pilietiniam karui ir dėl režimo vadovaujamo B. Assado (B. Assado) atkaklumo nesiūlyti tarptautinės pagalbos.
Teisinė bausmė ir prieštaringi duomenys apie mirtį
Be 1954 m. nuosprendžio, kitų metų teismai Prancūzijoje Brunnerį nuteisė dar kartą. 2001 m. jis buvo nuteistas dar kartą, dabar jau kalėti iki gyvos galvos. Nustatyta, kad Brunneris padėjo Sirijos vyriausybei kurti cheminius ginklus, kurie, pagal įtarimus, vėliau buvo panaudoti prieš sukilėlius.
Apie Brunnerio likimą cirkuliuoja prieštaringi pranešimai: kai kurie šaltiniai teigia, kad jis mirė 2001 m. gruodžio mėn., tačiau kiti – kad jis buvo gyvas dar ilgiau ir 2000‑ųjų viduryje ar apie 2010 m. (tikslus mirties laikas nėra patvirtintas). Dėl to, kad jis ilgą laiką buvo slapstomas užsienyje ir kad jo buvimo vieta buvo saugoma, galutinio įrodymo apie mirtį arba teistumo vykdymą nėra.
Paveldas ir atmintis
Aloisas Brunneris lieka vienu iš labiausiai ieškomų nacistinių nusikaltėlių simbolių. Jo byla primena apie sunkumus siekiant tarptautinės teisingumo atsakomybės po karo, apie pavojų, kai aukšti pareigūnai, atsakingi už masines žudynes, sugeba pasislėpti ir rasti prieglobstį. Istorinė atsakomybė, tyrimai ir archyvų atvėrimas išlieka svarbūs siekiant išsaugoti aukų atminimą ir užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.