Ekonometrija
Ekonometrija yra ekonomikos šaka. Tai statistinių ir matematinių metodų naudojimas ekonominių jėgų, tokių kaip kapitalas (bet kokie įrankiai, darbas ar kiti daiktai, reikalingi kam nors naudingam sukurti), palūkanų normos (pinigų skolinimosi kaina) ir darbo jėgos, ryšiui apibūdinti.
Didelė ekonometrijos dalis yra modelių, kurie yra paprasti realaus pasaulio vaizdai, kūrimas. Šiuos modelius galima naudoti norint numatyti, kas nutiks realiame pasaulyje.
Ekonometrijos pavyzdys - namų kainos mieste. Ekonomistas (žmogus, kuris studijuoja ekonomiką) gali pabandyti sudaryti paprastą namo kainų mieste paveikslą. Šis paveikslas gali parodyti, kad namai, esantys netoli turgaus, kainuoja brangiau. Tada ekonomistas galėtų teigti, kad jei kitoje miesto dalyje bus sukurta nauja rinka, namų kainos ten gali pakilti. Ekonomistas taip pat galėtų pasakyti, kad dėl naujos rinkos kainos gali būti mažesnės nei anksčiau netoli senosios rinkos, nes dėl naujos rinkos daugiau namų bus netoli rinkos. Dėl to žmonės, parduodantys namus netoli rinkos, parduotų juos pigiau, nes pardavėjų gali būti daugiau nei pirkėjų.
Pagrindinis modelis: tiesinė regresija
Pagrindinė ekonometrijos priemonė yra daugialypės tiesinės regresijos modelis. Šiuolaikinėje ekonometrijoje dažnai naudojamos ir kitos statistinės priemonės, tačiau tiesinė regresija vis dar yra dažniausiai naudojamas analizės pradžios taškas. Dviejų kintamųjų tiesinės regresijos vertinimą galima parodyti brėžiant liniją per duomenų taškus, vaizduojančius nepriklausomų ir priklausomų kintamųjų porinius skaičius.
Okuno dėsnis, rodantis BVP augimo ir nedarbo lygio ryšį. Pritaikyta tiesė randama naudojant regresinę analizę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ekonometrija?
A: Ekonometrija - tai ekonomikos šaka, kuri naudoja statistinius ir matematinius metodus ekonominių jėgų, tokių kaip kapitalas, palūkanų normos ir darbas, ryšiui aprašyti.
K: Koks yra ekonometrijos tikslas?
A: Ekonometrijos tikslas - kurti modelius, kurie yra paprasti realaus pasaulio paveikslai ir gali būti naudojami prognozuoti, kas nutiks realiame pasaulyje.
K: Ar galite pateikti ekonometrijos pavyzdį?
A.: Taip, ekonometrijos pavyzdys galėtų būti namų kainos mieste ir modelis, pagal kurį būtų galima prognozuoti, kaip šios kainos gali pasikeisti atsiradus naujai rinkai.
K: Kaip ekonometriką galima naudoti namų kainų pokyčiams prognozuoti?
A: Ekonometriką galima naudoti kuriant modelį, kuris parodytų, kaip tokie veiksniai kaip rinkos artumas gali paveikti namų kainas. Pagal šį modelį galima prognozuoti, kaip namų kainos gali pasikeisti, reaguojant į rinkos pokyčius.
K: Kas yra ekonomistas?
A: Ekonomistas - tai žmogus, kuris studijuoja ekonomiką.
K: Kaip naujos rinkos sukūrimas gali paveikti būsto kainas mieste?
Atsakymas: Remiantis tekste pateiktu pavyzdžiu, sukūrus naują rinką kitoje miesto dalyje, namų kainos toje vietovėje gali pakilti, o šalia senosios rinkos dėl padidėjusios konkurencijos kainos gali sumažėti.
Klausimas: Kodėl sukūrus naują rinką pardavėjai, esantys netoli rinkos, gali būti priversti parduoti savo namus pigiau?
A.: Rinkoje gali būti daugiau pardavėjų negu pirkėjų, todėl kainos gali sumažėti, nes pardavėjai, norėdami rasti pirkėjų, gali būti priversti sumažinti kainas.
