Embioptera (voratinklinių vabzdžių būrys) — apibrėžimas ir savybės
Embioptera – tai vabzdžių būrys, paprastai vadinamas voratinkliniais vabzdžiais arba trumpiau – voratinklininkais.
Voratinkliniai yra nedidelė, daugiausia tropinė ir subtropinė grupė vabzdžių, priklausanti Pterygota poklasiui. Ši grupė pirmą kartą pasirodė juros periode ir yra dažnai randama kreidos gintare. Bendrinis pavadinimas kildinamas iš gebėjimo verpti šilką naudojant specialias liaukas, esančias priekinių kojų pėdutėse; iš tokio šilko vabzdžiai pasigeria siauras, tinklo tipo galerijas ar maišelius, kuriuose gyvena ir slėpiasi. Jie daugiausia maitinasi organinėmis liekanomis – lapų pakratais, samanomis, žieve, kerpėmis ir panašiu detritu.
Morfologija ir atpažinimas
Voratinkliniai yra smulkūs, dažnai vos kelių milimetrų ilgio iki kelių centimetrų (kai kurios rūšys iki ~20–25 mm). Kūnas plonas, ištemptas; galvos ir krūtinės srities sandara primena kitus hemimetabolinius vabzdžius. Svarbus atpažinimo požymis – modifikuotos priekinių kojų pėdutės (bazitarso), kuriose yra šilko liaukos. Kojų pirmasis segmentas gali būti išsipūtęs ir prismenkintas dėl šių liaukų.
Dažnai pasitaiko aiški lytinė dimorfija: patinai daugelyje rūšių turi sparnus ir geba aktyviai skraidyti trumpą laiką, o patelės dažnai yra be sparnų arba trumpaspersės (brachipterinės) ir visą gyvenimą praleidžia šilko galerijose.
Gyvenimo būdas ir elgsena
Voratinkliniai gyvena smulkiuose šilko tinkluose ar galerijose, kuriuos išskiria ant medžių žievės, po akmenimis, tarp samanų ar lapų krūvose. Šie tuneliai saugo nuo drėgmės svyravimų, plėšrūnų ir leidžia diskretiškai vaikščioti bei maitintis. Kartais vienoje galerijoje gyvena keli individai, jie gali rodyti tam tikrą socialumą — bendrą šilko tinklo palaikymą ir trumpalaikę grupinę sąveiką.
Dauginimasis vyksta per intymius susitikimus galerijose: patinas randa patelę, poruojasi, po to patelė padeda kiaušinius į šilko lizdą. Vabalų vystymasis yra hemimetabolinis (neraginti metamorfozės stadijos) — nimfos panašios į suaugėlius ir slenka keletą kartų, kol pasiekia brandą.
Taksonomija ir įvairovė
Embioptera nėra didelis būrys, bet apima keletą šeimų. Tarp geriau žinomų šeimų galima minėti:
- Embiidae
- Oligotomidae
- Anisembiidae
Yra ir kitų šeimų bei daugybė rūšių, daugiausia besiskiriančių savo gyvenamąja aplinka ir elgsena.
Fosiliniai radiniai
Embioptera fosilijos žinomos nuo juros periodo, o kreidos gintaro radiniai rodo, kad šie vabzdžiai buvo gana įprasti praeityje. Gintaro įrašai suteikia vertingos informacijos apie jų anatomiją ir evoliucinius ryšius su kitomis vabzdžių grupėmis.
Paskirstymas ir reikšmė žmogui
Dauguma voratinklininių rūšių gyvena tropikuose ir subtropikuose, tačiau kai kurios gali pasitaikyti ir vidutinio klimato zonose. Kartais jie netinkamai patenka į vidutinio klimato šalis, dažniausiai kaip krovinio keleiviai (per medžiagas, augalus, medieną). Paprastai žmonėms šie vabzdžiai yra nepavojingi ir nekelia didelės žalos – jie yra natūralaus detrito skilimo dalis ir prisideda prie organinių medžiagų perdirbimo ekosistemose. Tik retai gali apsigyventi šiltnamiuose ar patalpose, kur yra daug drėgnų organinių medžiagų.
Kaip atpažinti ir rūpintis radus
- Jei radote mažą, šilkines galerijas darančią vabalų koloniją ant medžio žievės ar po akmeniu, greičiausiai tai voratinkliniai.
- Namų sąlygomis laikomi retenybe – jei norite pašalinti įsibrovėlius, užtikrinkite, kad būtų išvalytos drėgnos organinės vietos ir sumažinkite prieigą prie žievės ar medžiagų, kur jie gali slėptis.
Santrauka: Embioptera – nedidelis, daugiausia tropinėms zonoms būdingas vabzdžių būrys, pasižymintis unikaliu gebėjimu verpti šilką iš priekinių kojų pėdutėse esančių liaukų. Jų gyvenimo būdas sukuria mažas, saugias galerijas, kuriose jie gyvena, dauginasi ir maitinas detritu; nors retkarčiais gali būti patalpinti kartu su kroviniu į vidutinio klimato regionus, žmonėms jie paprastai nėra kenksmingi ir atlieka svarbią ekologinę funkciją.


Suaugęs sparnuotas patinas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Embioptera?
A: Embioptera yra vabzdžių būrys, paprastai vadinamas voratinkliais.
K: Kuriam poklasiui priklauso voratinkliniai spineriai?
A: Tinklaraštininkai priklauso Pterygota poklasiui.
K: Kada pirmą kartą atsirado voragyvių grupė?
A: Pirmą kartą voragyvių grupė atsirado juros eroje.
K.: Iš kokių struktūrų voratinkliniai verpėjai verpia šilką?
A.: Tinklaraštininkai verpia šilką iš struktūrų, esančių ant priekinių kojų.
K.: Kam voratinklininkai naudoja šilką?
A: Tinkliniai voragyviai šilką naudoja tam, kad pasidarytų į tinklą panašų maišelį arba galeriją, kurioje jie gyvena.
K: Kuo maitinasi voratinkliniai spineriai?
A: Tinkliniai spineriai maitinasi lapų pakratais, samanomis, žieve ir kerpėmis.
K: Kaip voratinkliniai vorai atkeliauja į vidutinio klimato šalis?
A: Į vidutinio klimato šalis voratinkliniai voragyviai dažniausiai atkeliauja kaip krovinio keleiviai.