Eukeladė, arba Jupiteris XLVII, yra mažas, nesferinis ir neperiodiškas Jupiterio mėnulis. Jį atrado Havajų astronomų grupė iš Havajų universiteto, vadovaujama Skoto S. Šepardo (Scott S. Sheppard) ), 2003 metais; atradimui suteiktas laikinas pavadinimas S/2003 J 1.

Štai svarbiausi Eukeladės parametrai ir savybės:

  • Skersmuo: apie 4 km (įvertinta pagal ryškį, darant prielaidą apie mažą albedą).
  • Orbita: vidutinis atstumas apie 23 484 000 km nuo Jupiterio.
  • Orbitos periodas: apie 735,2 dienos (mėnulis turi retrogradinę orbitą, t. y. juda priešinga kryptyje nei planetos sukimasis).
  • Inclination: apie 164° į į ekliptiką (apytiksliai 165° į Jupiterio ekvatorių).
  • Ekscentricitetas: 0,2829.

Tokie parametrai (mažas dydis, didelis ekscentricitetas ir stačiai didelė inkli­nacija) rodo, kad Eukeladė yra nereguliarus, tikėtina sugautas ar smūgio metu susidaręs kūnas, o jos forma nepriklauso nuo savęs gravitacijos — todėl ji yra nesferinė.

2005 m. kovo mėn. mėnulis gavo nuolatinį vardą — Eukeladė. Jame įamžintas vardas iš senovės Graikijos mitologijos: pagal kai kuriuos rašytojus Eukeladė minima kaip viena iš mūzų, taigi Dzeuso (Jupiterio) dukterų.

Eukeladė priklauso Karmės grupei (angl. Carme group) — tai grupė mažų, nesferinių, retrogradinių Jupiterio mėnulių, kurie skrieja panašiu atstumu nuo planetos (apie 23–24 mln. km) ir turi panašias inkli­nacijas (~165°). Dėl šių bendrų požymių manytina, kad grupės mėnuliai kilę iš vieno tėvinio kūno, kuris kažkada buvo sugautas Jupiterio gravitacijos ir vėliau suskilo.

Išsamūs fizikiniai duomenys apie Eukeladę tebėra riboti: paviršiaus sudėtis, albedas ir tikslesnės formos duomenys gaunami sunkiai dėl mažo objekto dydžio ir menko ryškumo. Ateities stebėjimai padės geriau suprasti šio ir kitų nereguliarių mėnulių kilmę bei evoliuciją.