Fermioninis kondensatas
Fermioninis kondensatas, arba fermio kondensatas, yra materijos būsena (superteklioji fazė), labai panaši į Bozės-Einšteino kondensatą. Supertekamieji skysčiai taip pat yra Bozės-Einšteino kondensatai.
Skirtumas tik tas, kad Bozės-Einšteino kondensatus sudaro bozonai, kurie tarpusavyje bendrauja (grupėmis arba gniužulais). Fermio kondensatai yra antisocialūs (jie visiškai nepritraukia vienas kito). Tai turi būti daroma dirbtinai.
Šią būseną 2003 m. gruodžio mėn. nustatė Deborah Jin ir jos grupė. Džin dirbo Nacionaliniame standartų ir technologijųinstitute prie Kolorado universiteto. Jos komanda šią medžiagos būseną sukūrė atvėsindama kalio-40 atomų debesį iki mažiau nei milijoninės °C virš absoliutaus nulio (-273,15 °C, tai hipotetinė žemiausia fizikinių temperatūrų riba). Tai yra tokia pati temperatūra, kokios reikia norint atšaldyti medžiagą iki Bozės-Einšteino kondensato. Dujų atšaldymo iki kondensato procesas vadinamas kondensacija.
Deborah Jin
Albertas Einšteinas, vienas iš dviejų žmonių, kurie XX a. trečiajame dešimtmetyje iškėlė hipotezę apie Bozės-Einšteino kondensatus.
Satyendra Nath Bose, žmogus, kuris kartu su Einšteinu sugalvojo Bozės-Einšteino kondensatų idėją. Jis taip pat garsus savo Bose-Einšteino statistika.
Fermionų ir bozonų skirtumas
Bosonai ir fermionai yra subatominės dalelės (už atomą mažesnės medžiagos dalelės). Skirtumas tarp bozono ir fermiono yra atomo elektronų, neutronų ir (arba) protonų skaičius. Atomas yra sudarytas iš bozonų, jei jame yra lyginis elektronų skaičius. Atomas sudarytas iš fermionų, jei turi nelyginį elektronų, neutronų ir protonų skaičių. Bozono pavyzdys būtų gliuonas. Fermiono pavyzdys būtų kalis-40, kurį Debora Jin naudojo kaip dujų debesį. Bozonai gali sudaryti sankaupas ir traukia vienas kitą, o fermionai sankaupų nesudaro. Fermionai paprastai būna tiesiose eilutėse, nes jie vienas kitą atstumia. Taip yra todėl, kad fermionai paklūsta Paulio pašalinimo principui, kuris teigia, kad jie negali susirinkti į tą pačią kvantinę būseną.
Tai yra standartinis elementariųjų dalelių modelis, paprastai vadinamas tiesiog standartiniu modeliu.
Panašumas į Bozės-Einšteino kondensatą
Kaip ir Bozės-Einšteino kondensatai, Fermio kondensatai susilieja (susilieja į vieną visumą) su juos sudarančiomis dalelėmis. Tiek Bozės-Einšteino kondensatai, tiek Fermio kondensatai taip pat yra žmogaus sukurtos materijos būsenos. Dalelės, sudarančios šias materijos būsenas, turi būti dirbtinai peršaldytos, kad turėtų tokias savybes, kokias turi. Tačiau fermio kondensatai pasiekė dar žemesnę temperatūrą nei Bozės-Einšteino kondensatai. Be to, abi materijos būsenos neturi klampumo, o tai reiškia, kad jos gali tekėti nesustodamos.
Helis-3 ir fermionai
Sukurti fermio kondensatą yra labai sunku. Fermionai paklūsta atskirties principui ir vienas kito netraukia. Jie vienas kitą atstumia. Jin ir jos tyrėjų komanda rado būdą, kaip juos sujungti. Jie pakoregavo ir pritaikė magnetinį lauką ant antisocialiniams fermionams, todėl jie ėmė prarasti savo savybes. Fermionai vis dar išlaikė dalį savo savybių, tačiau elgėsi šiek tiek kaip bozonai. Tuo pasinaudoję jie sugebėjo priversti atskiras fermionų poras vėl ir vėl susijungti tarpusavyje. Ponia Jin įtaria, kad šis poravimosi procesas toks pat vyksta ir helyje-3, kuris taip pat yra supertekantis. Remdamiesi šia informacija, jie gali kelti hipotezę (daryti pagrįstą spėjimą), kad fermioniniai kondensatai taip pat tekės be jokio klampumo.
Superlaidumas ir fermioniniai kondensatai
Kitas susijęs reiškinys yra superlaidumas. Superlaidumo atveju suporuoti elektronai gali tekėti su 0 klampumu. Superlaidumu domimasi, nes tai gali būti pigesnis ir švaresnis elektros energijos šaltinis. Jis taip pat galėtų būti naudojamas levituojantiems traukiniams ir automobiliams ant oro pagalvės maitinti.
Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei mokslininkams pavyks sukurti arba atrasti medžiagas, kurios kambario temperatūroje būtų superlaidininkai. Iš tikrųjų Nobelio premija bus skirta tam, kuriam pavyks sukurti kambario temperatūros superlaidininką. Šiuo metu problema yra ta, kad mokslininkams tenka dirbti su superlaidininkais, kurių temperatūra yra apie -135 °C. Tam reikia naudoti skystą azotą ir kitus metodus, leidžiančius pasiekti itin žemą temperatūrą. Tai, žinoma, varginantis darbas, todėl mokslininkai mieliau naudoja kambario temperatūros superlaidininkus. Ponios Jin komanda mano, kad porinius elektronus pakeitus poriniais fermionais būtų galima sukurti kambario temperatūros superlaidininką.
Superlaidumas. Tai yra Meissnerio efektas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fermioninis kondensatas?
A: Fermioninis kondensatas - tai materijos būsena, panaši į Bozės-Einšteino kondensatą, bet sudaryta ne iš bozonų, o iš fermionų.
K.: Kuo fermio kondensatai skiriasi nuo Bozės-Einšteino kondensatų?
A: Fermio kondensatai yra antisocialūs ir vienas kito netraukia, o Bozės-Einšteino kondensatai yra socialūs ir traukia vienas kitą į grupes arba sankaupas.
K: Ar Fermio kondensatai gali atsirasti natūraliai?
Atsakymas: Ne, Fermio kondensatai turi būti sukurti dirbtinai, taikant kondensacijos procesą - tą patį procesą, kuris naudojamas kuriant Bozės-Einšteino kondensatus.
K: Kas sukūrė pirmąjį Fermio kondensatą?
A.: Debora Džin (Deborah Jin) ir jos komanda Nacionaliniame standartų ir technologijų institute prie Kolorado universiteto pirmąjį fermio kondensatą sukūrė 2003 m. gruodžio mėn.
K: Kokioje temperatūroje buvo sukurtas pirmasis fermio kondensatas?
A: Pirmasis Fermio kondensatas buvo sukurtas atšaldžius kalio-40 atomų debesį iki mažiau nei milijoninės °C virš absoliutaus nulio (-273,15 °C), t. y. tokios pat temperatūros, kokios reikia norint sukurti Bozės-Einšteino kondensatą.
K: Kaip vadinamas dujų atšaldymo į kondensatą procesas?
A: Dujų atvėsimo iki kondensato procesas vadinamas kondensacija.
K: Ar supertekamieji skysčiai taip pat yra Bozės-Einšteino kondensatai?
A: Taip, supertekamieji skysčiai taip pat yra Bozės-Einšteino kondensatai, bet sudaryti ne iš fermionų, o iš bozonų.
