Nemokama prekė
Laisva prekė ekonomikoje reiškia prekę, kurią galima įsigyti be gamybos, todėl jos netrūksta. Jos galima įsigyti tiek, kiek norima, ir visuomenė patiria nulines alternatyviąsias sąnaudas.
Prekė, kurią galima įsigyti už nulinę kainą, nebūtinai yra nemokama prekė. Pavyzdžiui, parduotuvė, vykdydama akciją, gali išdalyti savo prekių atsargas, tačiau šioms prekėms pagaminti reikėjo išteklių, todėl ekonomine prasme tai nebūtų laisva prekė.
Yra trys pagrindinės nemokamų prekių rūšys:
- Išteklių, kurių gamtoje yra tiek daug, kad kiekvienas gali turėti tiek, kiek nori. Pavyzdys - oras, kuriuo kvėpuojame.
- bendrai gaminami ištekliai. Šios rūšies nemokamos prekės gaminamos kaip šalutinis vertingesnio produkto produktas. Gamyklų ir namų ūkių atliekos, pavyzdžiui, išmestos pakuotės, dažnai yra laisvosios prekės.
- Idėjos ir kūriniai, kuriuos galima nukopijuoti be jokių arba beveik be jokių išlaidų. Pavyzdžiui, jei kas nors išrastų naują prietaisą, šį išradimą galėtų nukopijuoti daugybė žmonių ir nebūtų pavojaus, kad šis "išteklius" išseks. Kiti pavyzdžiai - kompiuterių programos ir tinklalapiai.
Intelektinės nuosavybės įstatymai kai kurias prekes paverčia deficitinėmis prekėmis pagal įstatymą. Nors šios prekės yra laisvos prekės (ekonomine prasme), kai jos buvo pagamintos, tačiau joms sukurti reikėjo retų išteklių, pavyzdžiui, meninių įgūdžių. Taigi intelektinės nuosavybės įstatymai, tokie kaip autorių teisės ir patentai, kartais naudojami siekiant suteikti išskirtines teises tokios "intelektinės nuosavybės" kūrėjams, kad žmonės būtų suinteresuoti šia veikla.
Daugelis futuristų teigia, kad pažangios nanotechnologijos, galinčios automatiškai paversti bet kokią medžiagą į bet kokį kitą vienodos masės derinį, iš esmės pavers visas prekes nemokamomis prekėmis, nes visos žaliavos ir gamybos laikas taps visiškai pakeičiami.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas ekonomikoje yra laisvoji prekė?
Atsakymas: Laisvoji prekė ekonomikoje - tai prekė, kurią galima įsigyti be gamybos, todėl jos netrūksta. Ją galima gauti neribotais kiekiais be jokių alternatyviųjų sąnaudų visuomenei.
K: Ar ekonominiu požiūriu nemokamai dalijama prekė būtinai yra laisvoji prekė?
Atsakymas: Ne, net jei kažkas išdalijama nemokamai, tai nereiškia, kad ji buvo pagaminta be išteklių ar pastangų. Todėl ekonominiu požiūriu ji nebūtų laikoma nemokama preke.
K: Kokios yra trys pagrindinės nemokamų prekių rūšys?
Atsakymas: Trys pagrindinės nemokamų prekių rūšys - tai ištekliai, kurių yra tiek daug, kad jais gali naudotis visi; ištekliai, kurie yra bendrai gaminami kaip ko nors kito šalutiniai produktai; idėjos ir kūriniai, kuriuos galima kopijuoti nulinėmis arba beveik nulinėmis sąnaudomis.
K: Kaip intelektinės nuosavybės įstatymai veikia "laisvosios" prekės sąvoką?
A.: Intelektinės nuosavybės įstatymai kai kurias prekes pagal įstatymą paverčia deficitinėmis prekėmis. Tai reiškia, kad nors šios prekės galėjo būti pagamintos be jokio išteklių stygiaus, joms sukurti reikia meninių įgūdžių ar kitų kūrybiškumo formų, todėl jos tampa deficitinės. Taigi intelektinės nuosavybės įstatymai, pavyzdžiui, autorių teisės ir patentai, naudojami siekiant suteikti išskirtines teises kūrėjams, kad žmonės vis dar būtų suinteresuoti kurti šiuos kūrinius.
Klausimas: Dėl ko visos prekės galėtų tapti iš esmės "nemokamos"?
A: Pažangios nanotechnologijos, galinčios automatiškai paversti bet kokią medžiagą į bet kokį kitą vienodos masės derinį, galėtų padaryti visas prekes iš esmės "nemokamas". Taip atsitiktų todėl, kad visos žaliavos ir gamybos laikas taptų visiškai pakeičiami.
Klausimas: Ar yra kokių nors apribojimų šiai potencialiai technologijai, dėl kurios visos prekės taptų iš esmės "nemokamos"?
Atsakymas: Taip, nors ši technologija turi potencialą paversti visas prekes iš esmės "nemokamomis", vis dėlto gali būti tam tikrų apribojimų dėl tokių veiksnių, kaip išteklių prieinamumas ar technologinės galimybės, kurie gali apriboti jos veiksmingumą siekiant šio tikslo.
