Frydricho Kelnerio dienoraštis - tai Antrojo pasaulinio karo metais rašytas dienoraštis. Autorius Augustas Frydrichas Kelneris (August Friedrich Kellner) dirbo teisingumo inspektoriumi Mainco teisme. Jis taip pat buvo Vokietijos socialdemokratų partijos politinis veikėjas 1918-1933 m. Hitleriui uždraudus partiją, šeima persikėlė į Laubachą.

Kai 1939 m. rugsėjį Hitleris įsakė įsiveržti į Lenkiją, Kellneris pradėjo rašyti slaptą dienoraštį. Savo dienoraštį jis pavadino "Mein Widerstand", tai reiškia "Mano opozicija". Dienoraštyje jis rašė tai, ką matė ir girdėjo apie įvykius nacistinėje Vokietijoje. Jis rašė jį tam, kad žmonės vėliau apie tai sužinotų.

Dienoraštį sudaro dešimt tomų, iš viso 861 puslapis. Jame yra 676 datos įrašai. Į dienoraštį įtraukta daugiau kaip 500 laikraščių iškarpų.

2018 m. Kembridžo universiteto leidykla išleido dienoraščio vertimą į anglų kalbą pavadinimu "My Opposition": The Diary of Friedrich Kellner -- A German against the Third Reich.

Apie turinį ir kontekstą

Kellnerio dienoraštis nėra vien asmeninių jausmų ar politinių traktatų rinkinys — tai kruopščiai fiksuojami kasdieniai įvykiai, reakcijos ir pastebėjimai apie režimo vykdomą prievartą. Jame aptinkami aprašymai apie propagandą, cenzūrą, priverstinius areštus, žydų persekiojimą, pagrįstą baimę ir tikrovę, kurią dauguma vokiečių arba ignoravo, arba pateisinamai nutylėjo. Kellneris stengėsi surinkti patikimus faktus, pridėdamas laikraščių iškarpas ir pastabas, kad ateities skaitytojams būtų lengviau įvertinti įvykių seką ir mastą.

Reikšmė ir paskirtis

Kelnerio dienoraštis turi kelias svarbias reikšmes:

  • Istorinis šaltinis: tai liudijimas iš vidaus, užfiksuotas realiu laiku, todėl leidžia suprasti, kaip dalis Vokietijos visuomenės reagavo į nacių politiką.
  • Dokumentavimas: laikraščių priedai ir datos padeda patikrinti ir palyginti kitus šaltinius bei sudaro medžiagą moksliniams tyrimams.
  • Moralinis liudijimas: dienoraštis kelia klausimus apie atsakomybę, tylėjimą ir aktyvią opoziciją totalitariniam režimui.
  • Švietimo priemonė: knyga ir jos vertimai plačiai naudojami, kad jaunimui ir platesnei auditorijai perteiktų Antrojo pasaulinio karo kasdienybės ir siaubo dimensijas.

Kaip dienoraštis buvo saugomas ir paskelbtas

Dienoraštis rašytas slaptai, nes atviros kritikos reiškimas nacių Vokietijoje galėjo sukelti griežtas represijas. Nepaisant rizikos, Kellneris sistemingai rašė ir rinko laikraščių įrašus. Kad ir kaip jis slėpė savo darbą, tomai išliko po karo ir vėliau pasiekė platesnę auditoriją per leidinius ir vertimus. Vertimai ir leidimai, tarp jų minėtas anglų k. leidinys, padėjo skleisti žinią apie vokiečių piliečių patirtis ir vidinę opoziciją trečiajam reichui.

Naudojimasis ir tolesni tyrimai

Istorikai, mokytojai ir visuomeninės organizacijos naudoja Kellnerio dienoraštį kaip priminimą apie asmeninės atsakomybės ir pilietinės drąsos reikšmę. Jis taip pat padeda suprasti, kodėl kai kurie žmonės prisitaikė prie režimo, o kiti stengėsi priešintis ar bent jau dokumentuoti tai, ką matė. Dienoraštis verčia susimąstyti apie informacijos svarbą, kritinį mąstymą ir būdus, kuriais visuomenė gali reaguoti į autoritarines tendencijas.

Frydricho Kelnerio dienoraštis išlieka vienu iš svarbių asmeninių liudijimų apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpį — dokumentu, kurio detalumas ir sąžiningumas leidžia geriau suprasti sudėtingą ir tragišką to laikmečio tikrovę.