Friedricho Kellnerio dienoraštis

Istorinė reikšmė

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma vokiečių teigė nieko nežinantys apie masines žydų žudynes. Tačiau jau 1941 m. spalio 28 d. Kellneris savo dienoraštyje padarė tokį įrašą:

Čia atostogaujantis kareivis pasakojo, kad okupuotoje Lenkijoje matė siaubingą žiaurumą. Jis matė, kaip nuogi žydų vyrai ir moterys buvo statomi prie ilgo gilaus griovio ir, esesininkams įsakius, ukrainiečiai šaudė jiems į pakaušį, o jie krito į griovį. Paskui griovys buvo užpiltas purvu, nors jis vis dar girdėjo griovyje tebegyvų žmonių riksmus. Šie nežmoniški žiaurumai buvo tokie baisūs, kad kai kuriuos ukrainiečius, kurie buvo naudojami kaip įrankiai, ištiko nervinis sukrėtimas. Visi kareiviai, žinoję apie šiuos žvėriškus nacių pakaruoklių veiksmus, buvo tos nuomonės, kad vokiečių tauta turėtų drebėti vietoje dėl artėjančio atpildo. Nėra tokios bausmės, kuri būtų pakankamai griežta, kad būtų pritaikyta šiems nacių žvėrims. Žinoma, kai ateis atpildas, kartu su jais turės kentėti ir nekaltieji. Bet kadangi devyniasdešimt procentų Vokietijos gyventojų yra tiesiogiai ar netiesiogiai kalti dėl dabartinės padėties, galime tik pasakyti, kad tie, kurie kartu keliauja, kartu ir pakibs.

Dienoraštyje nėra daug informacijos apie asmeninį Kellnerių gyvenimą. Vietoj to Frydrichas Kelneris rašė apie politinę atmosferą teroristų valdomoje šalyje. Jis taip pat rašė apie kitų tautų vadovus ir žmones, kurie liko abejingi tam, ką planavo Hitleris ir Musolinis. F. Kellneris labai piktinosi, kad milijonai žmonių turėjo žūti dėl to, jog keli demokratinių šalių politikai nesugebėjo pasipriešinti Hitleriui ir jo sąjungininkams. Kellneris taip pat pyko ant garsaus aviatoriaus Čarlzo Lindbergo (Charles Lindbergh), automobilių gamintojo Henrio Fordo (Henry Ford) ir kitų, kurie aklai reiškė susižavėjimą Adolfu Hitleriu. "Visas pasaulis leidosi apgaunamas šio žmogaus", - 1942 m. gegužės 3 d. rašė Kellneris.

Friedrichas Kellneris tikėjosi, kad Amerika ir Anglija ateis į pagalbą. 1941 m. birželio 25 d. jis rašė:

Kada ši beprotybė baigsis? Kada pergalės apsvaigimas virs baisia pagiriomis? Dabar Anglija ir Amerika turi unikalią galimybę imtis iniciatyvos, bet ne tik tuščiais pažadais ir nepakankamomis priemonėmis. Jei Amerikai užtektų valios mesti į kovą visą savo galią, ji galėtų pakreipti svarstyklių lėkštę ir sugrąžinti taiką. Tik milžiniška jėga ir visos karinės medžiagos atidavimas gali atvesti Vokietijos laukinį jautį į protą. Iki šiol valstybininkai - dėl neįtikėtino trumparegiškumo - apleido savo pareigą arba jos neatliko. Žmonija pabuskite! Puolame kartu iš visų jėgų prieš taikos griovėjus! Jokių svarstymų, jokių rezoliucijų, jokių kalbų, jokio neutralumo. Pirmyn prieš žmonijos priešą!

Dalis 1941 m. spalio 28 d. įrašo. Sütterlino raštas perrašytas į šiuolaikinę vokiečių kalbą ir išverstas į anglų kalbą


Friedricho Kellnerio dienoraštis. 1943 m. balandžio 25 d: "Atlanto sienos įtvirtinimai nesustabdys sąjungininkų".

Įvairūs įrašai iš dienoraščio

 

1940 m. spalio 17 d: Anglija sugeba apsiginti. Ji gerai ginasi nuo oro antskrydžių. Anglija turėtų vadovautis sena patarle: "Įsiveržimas - geriausia gynyba". Kur yra britų laivynas?

1940 m. lapkričio 12 d: Čemberlenas ir visa Anglijos vyriausybė yra kalti, kad nesiėmė veiksmų, kai sužinojo apie Vokietijos pasirengimą karui. Pasaulinė galybė visada turi būti pasirengusi sėkmingai ir energingai atremti bet kokį puolimą.

1940 m. gruodžio 5 d: Graikijos žemėje nebėra nė vieno italų kareivio. Graikija juos išvijo iš Graikijos į Albaniją. Kurgi ta garsioji fašistinė nuovoka? Nieko neišsprendžia vien girtavimas ir didelė burna. Sprendžia dvasia. Graikai apgynė savo tėvynę. O italai? Jie norėjo įsiveržti į mažą šalį ir ją apiplėšti. Pagaliau Europos chaose pasirodo šviesa.

1940 m. gruodžio 24 d: Vos viena diena ir antrosios karo Kalėdos jau čia pat. "Taikos žemėje" dar nėra nė kvapo.

1941 m. liepos 5 d: Ritteris buvo suimtas, nes teigė, kad karas truks dar trejus metus.

Tiesa gali būti nesakoma.

1941 m. liepos 7 d: Šiandien mano tėvui būtų sukakę 80 metų. Ką jis, šis taikos draugas, būtų pasakęs šiems siaubingiems žmonijos žudikams? Geraširdžiai ir protingi žmonės Vokietijoje yra tik kalbėtojai dykumoje.

Žmonijos niekintojai, drąsuoliai ir bekompromisiai agresoriai - tokie yra šiandieninės Vokietijos herojai.

1941 m. liepos 29 d: Gyseno ligoninėje sužeisti kariai pasakoja apie rusų karo belaisvių žudynes. Ar vokiečių tauta yra kultūros žmonės? Ne! Kultūringa tauta turi gebėti mąstyti kaip individai ir tinkamai elgtis. Tačiau vokiečių tauta leido sau diktuoti savo "neklystančiam" fiureriui: "Fiureris visada teisus", "Fiureris niekada neklysta". Vokiečių tauta pasidavė šiam velniui.

1943 m. balandžio 14 d: Dešimt metų kalėjimo už "radijo nusikaltimą". Tačiau ši bausmė teisėjui buvo per maža. Jis grąžino nuosprendį pirminiam teismui ir pareikalavo mirties bausmės. Tik pagalvokite: mirties bausmė už užsienio laidos klausymąsi per radiją. Šis teroro režimas visiems laikams pasistatė sau šiurpų paminklą.

Friedricho Kellnerio dienoraštis. Dienoraščio tomai.

Dienoraščio paskirtis

Friedrichas Kellneris rašė dienoraštį, kad atskleistų Trečiojo reicho nusikaltimus. Jis tikėjo, kad jo dienoraštis gali tapti perspėjimu ateities kartoms, kad jos priešintųsi diktatūroms ir jų totalitarinei ideologijai.

Po karo Frydrichas Kelneris padėjo atkurti Socialdemokratų partiją. Jis tapo Laubacho skyriaus pirmininku. Iš politikos pasitraukė 1960 m., būdamas septyniasdešimt penkerių.

1968 m. jis perdavė savo dienoraštį savo anūkui amerikiečiui profesoriui Robertui Scottui Kellneriui, kad šis išvežtų jį saugoti į Ameriką. Jis jam pasakė:

Ateis diena, kai tokia pati antidemokratinė ir antisemitinė neapykanta atneš pasauliui daug kančių. Naudokite dienoraštį kaip ginklą prieš diktatūras ir terorizmą. Visada bus blogos valios žmonių, todėl geros valios žmonės turi būti pasirengę jiems pasipriešinti.

Robertas Scottas Kellneris, dienoraščio vertėjas į anglų kalbą, 1960 m.

Priėmimas

• 2005 m. pavasarį dienoraštis buvo eksponuojamas George'o Busho prezidentinėje bibliotekoje ir muziejuje College Station, Teksaso valstijoje. Jis taip pat buvo eksponuojamas Holokausto muziejuje Hiustone, Teksaso valstijoje. Taip pat jis buvo eksponuojamas Heimat muziejuje Laubache, Vokietijoje.

• Gyseno Justuso Liebigo universitetas įsteigė Kellnerio projektą ir išleis dienoraštį.

• 2007 m. viena Kanados kino kompanija sukūrė dokumentinį filmą apie Frydrichą Kelnerį ir jo anūką Robertą Skotą Kelnerį. Filmas vadinasi "Mano opozicija: Frydricho Kelnerio dienoraščiai".