"Salų atstumtasis" - antrasis Josepho Conrado romanas. Jis buvo išleistas 1896 m. (angl. An Outcast of the Islands). Kūrinys dalinai paremtas Konrado asmenine patirtimi plaukiant po Malajų archipelagą ir darbu laivu (garlaiviu) "Vigar". Romanas žymi Conrado ankstyvąjį kūrybos etapą ir padėjo susiformuoti jo temoms — moraliniam ir psichologiniam žlugimui, kolonijinei egzistencijai ir žmogaus atsakomybės klausimams.
Siužetas
Romane pasakojama apie Peterio Villemso (angl. Peter Willems) nuopuolį: nuo pabėgimo nuo skandalo Makasare iki vis didėjančios pagundos ir moralinio žlugimo. Peteris — sudėtingas ir prieštaringas veikėjas, turintis prastą ir linkusią į konfliktus praeitį, todėl jį supa įtarumas ir nepasitikėjimas. Bėgdamas nuo skandalo Makasare, jis randa prieglobstį pasislėpusiame vietinių kaime; vietiniai jį priima ir padeda, tačiau galiausiai jis išduoda juos dėl savo aistrų ir savanaudiškų paskatų — jam geidžia genties vado dukters. Šis išdavystės aktas veda prie dramatiškų pasekmių ir pabaigoje atskleidžia pagrindinio veikėjo moralinį bankrotą.
Veikėjai ir jungtys su kitais Conrado kūriniais
Romane pasirodo ir Conrado vėliau dažnai naudojamas personažas Tomas Lingardas — patyręs jūrininkas, kurio likimai ir užmojai susipina su kitų autoriui svarbių tekstų pasauliu. Lingardas jau matomas romane "Almajerio kvailystė" (1895) ir vėlesniame kūrinyje "Gelbėtojas" (1920), todėl tarp šių knygų yra teminių ir siužetinių ryšių: bendros geografinės vietos, jūrinė aplinka ir konkurencijos, lojalumo bei išdavystės motyvai.
Temos, stilistika ir reikšmė
Pagrindinės temos: moralinis nuopuolis, atsakomybė ir kaltė, kolonijinės visuomenės problemos, kultūrų susidūrimas, aistra ir manipuliacija. Conradas tiria, kaip individualūs sprendimai veikia bendruomenes ir kaip aplinka — tiek socialinė, tiek gamtinė — formuoja žmogaus pasirinkimus.
Stilistika: romanas pasižymi švelnia, bet kartais pesimistiška proza, turtingomis gamtos aprašymo vizijomis ir psichologine niuansų analize. Conrado pasakojimo maniera — fragmentiška ir atmosferiška — stiprina beviltiškumo jausmą ir moralinę dviprasmybę.
Reikšmė: nors šis kūrinys nebuvo Conrado populiariausias dar gyvam autoriui, jis padėjo užtvirtinti jo vietą moderniosios anglų literatūros kontekste. Romane aiškiai išryškėja motyvai, kurie giliau išvystomi vėlesniuose Conrado darbuose — žlugimas, išdavystė, jūros ir kolonijų vaizdiniai kaip egzistenciniai fonai.
Priėmimas ir įtaka
Kūrinys sulaukė įvairių kritikų vertinimų: vieni gyrė atmosferos kūrimą ir psichologinį gilumą, kiti — konstruotus siužeto momentus ar kai kurių veikėjų moralinį nepatrauklumą. Vėliau romaną ėmė vertinti kaip svarbią Conrado ankstyvosios kūrybos dalį, rodantį autoriaus teminį ir stilistinį brendimą.
Adaptacijos
Pagal šį romaną 1952 m. režisierius Carol Reed sukūrė filmą (angl. Outcast of the Islands), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Trevoras Howardas, Ralphas Richardsonas, Robertas Morley ir Wendy Hiller. Filmas interpretuoja Conrado temų esmę — moralinį kritimą ir kultūrų susidūrimą — per kino priemones, pabrėždamas veikėjų vidinius konfliktus.
Citatos ir literatūrinė įtaka
Conrado frazės ir mintys kartais buvo cituojamos ar minimos kituose XX a. literatūros darbuose. Pvz., tam tikri Conrado posakiai apie gyvenimo trukmę ar žmogaus būklę buvo prisimenami T. S. Elioto darbuose, pvz. knygoje "Tuščiaviduriai žmonės", kur aptariama egzistencinė nuovargio ir beprasmybės tematika.
