Gauras (Bos gaurus) – Indijos bizonas iš Pietų ir Pietryčių Azijos
Gauras (Bos gaurus) – milžiniškas Indijos bizonas iš Pietų ir Pietryčių Azijos: pažeidžiama rūšis, saugomose teritorijose populiacija stabilėja ir atkuriama.
Gauras yra galvijų rūšis, panaši į bizoną. Bos gaurus (arba Indijos bizonai) yra didžiausi gyvi galvijai. Jo tėvynė - Pietų ir Pietryčių Azija.
Nuo 1986 m. rūšis įtraukta į IUCN Raudonąją knygą kaip pažeidžiama. Gerai saugomose teritorijose populiacijos tendencijos stabilios, o keliose apleistose teritorijose populiacija didėja.
Gauras yra aukščiausia laukinių galvijų rūšis. Malajų gauras vadinamas seladang, o Birmos gauras - pyoung.
Domestikuotas gauras Bos frontalis vadinamas "gayal" arba "mithun".
Išvaizda ir dydis
Gauras — masyvus, tvirtas gyvūnas su išsikišusia nugaros viršūne ties pečiais ir trumpu blokuotu galva. Suaugę patinai dažniausiai yra tamsesni (giliai rudi ar juodi), patelės — šviesesnės rudos. Kaklo srityje būna ryškus raumeninis gumburas, o abiejų lyčių ragai yra trumpi, išlinkę į viršų ir į šonus.
- Peties aukštis: dažniausiai apie 1,7–2,2 m (patinai gali būti aukštesni).
- Ilgis (be uodegos): apie 2,4–3,6 m.
- Svoris: patinai dažnai sveria 650–1000 kg, retais atvejais daugiau; patelės – 400–700 kg.
- Jautrūs žymenys: šviesesnė nugaros juosta (kai kuriose populiacijose), ausų kraštai ir pėdų spalva.
Arealas ir buveinės
Gaurai natūraliai gyvena Pietų ir Pietryčių Azijos miškuose ir kalvotose teritorijose. Juos randama tankiuose tropiniuose ir subtropiniuose lapuočių, mišriuose bei atvirose pievų-džiunglių zonose. Populiacijos išsidėsčiusios Indijoje (ypač Vakarų Ghatų ir centrinėse bei šiaurės rytų dalyse), Nepale, Butane, Bangladeše, Mianmare, Tailande, Laose, Kambodžoje, Vietname ir Malaizijoje; kai kuriose teritorijose rūšis buvo išnaikinta arba labai sumažėjusi.
Elgsena ir mityba
Gaurai yra dieniniai gyvūnai, kurie maitinasi žolėmis, lapais, ūgliais, vaisiais ir krūmų dalimis. Jie gali pereiti tiek prie ganomųjų (grazing), tiek prie krūmynų maisto (browsing), priklausomai nuo sezono ir buveinės. Paprastai gyvena grupėmis (šeimyninėse bandomis) — dažnai su keliomis patelėmis ir jų jaunikliais; patinai gali būti vieniši arba gyventi mažose vyrų grupėse.
Gaurai gali būti santūrus, tačiau susidūrę su grėsme — ypač apsaugodami jauniklius — gali elgtis agresyviai. Jie geba bėgti ir lipti kalvotomis vietovėmis, nors sunkesnės kūno konstitucijos riboja ilgą begimą.
Veisimas ir gyvenimo ciklas
Gaurai yra poligaminiai. Poravimosi sezonas šiek tiek gali skirtis priklausomai nuo regiono, bet dažniausiai poruotis gali ištisus metus su piko sezonais. Patelės nešiojasi apie 270–290 dienų ir gimdo vieną jauniklį (retai — dvynius). Jaunikliai dažniausiai būna gelsvi ar šviesiai rudi; jie išvysto tamsesnę kailio spalvą bręsdami. Jaunikliai dažniausiai priglaudžiami ir saugomi bandomis pirmuosius mėnesius; atskirai nuo motinos gali būti po kelių mėnesių.
Pavojai ir apsauga
Svarbiausi grėsmės veiksniai:
- Buveinių naikinimas ir fragmentacija dėl žemės ūkio plėtros, miškų kirtimų ir žmogaus infrastruktūros;
- Brakonieriavimas dėl mėsos, ragų ir sportinio medžioklės;
- Ligos ir genetinės problemos, plintančios per kontaktą su vietiniais naminiais galvijais;
- Išskirtinai mažos, izoliuotos populiacijos yra labiau pažeidžiamos genetinio įvairumo praradimo.
Gauras nuo 1986 m. yra įtrauktas į IUCN Raudonąją knygą kaip pažeidžiama. Daugelyje šalių veikiantys nacionaliniai ir regioniniai saugos planai apima draudimus medžioklei, saugomų teritorijų paskelbimą, populiacijų stebėjimą, aptvarų ir koridorių kūrimą bei bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Sėkminguose rezervatuose populiacijos stabilizuojasi arba didėja, tačiau rūšis vis dar reikalauja tęstinės apsaugos.
Domestikacija: Bos frontalis (gayal / mithun)
Domestikuotas gauras ar labai artimas jam taksonomas — Bos frontalis — žinomas kaip gayal arba mithun. Jis auginamas šiaurės rytų Indijoje, Butane ir kai kuriose Mianmaro bei aplinkinių regionų bendruomenėse. Gayal naudojamas mėsai, kaip statuso simbolis ir tradicinių apeigų dalis; kai kuriose vietovėse juos naudoja ir kaip darbinę gyvūną. Domestikacinė forma paprastai yra mažesnė ir turi skirtingą kūno konfigūraciją nei laukinis gauras.
Taip pat žinomi kryžminimai tarp gaurų ir naminių galvijų — tai gali būti vykdoma siekiant tam tikrų agroekonominių tikslų, tačiau tokie kryžmai kelia ir genetinius bei ligų perdavimo pavojus laukinėms populiacijoms.
Vietinės reikšmės ir kultūra
Gauras svarbus daugelio regionų biologinei įvairovei ir vietos kultūrai. Jis prisideda prie miškų ekosistemų dinamikos (pvz., skatina augalų atsinaujinimą mitybos veikla) ir išlieka reikšmingas laukinės gamtos turizmo pritraukimui. Vietos bendruomenių įtraukimas į apsaugos programas dažnai yra esminis veiksnys rūšies išsaugojimui.
Ką gali daryti skaitytojas
- Remti saugomas teritorijas ir patikimas gamtosaugos organizacijas.
- Skatinti atsakingą turizmą ir gerbti laukinės gamtos taisykles lankantis saugomose teritorijose.
- Palaikyti vietos bendruomenių iniciatyvas, kurios siekia suderinti biologinę įvairovę su tvariomis gyvenimo galimybėmis.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis gaurų pavadinimas?
A: Mokslinis gaurų pavadinimas yra Bos gaurus.
K: Kokio ūgio yra gaurų patinai ir patelės?
A: Gaurų patinai paprastai būna 175-195 cm ūgio, o gaurų patelės - 165-185 cm.
K: Koks yra gaurų ilgis nuo galvos iki kūno?
A: Gaurų ilgis nuo galvos iki kūno yra 240-300 cm.
K: Kada vyksta gaurų poravimasis?
A: Gaurų poravimasis vyksta bet kuriuo metų laiku.
K: Kada Gaurų jaunikliai pasirodo?
A: Nauji jaunikliai paprastai pasirodo lapkričio-kovo mėnesiais.
K: Kiek laiko trunka gaurų nėštumas?
A: Gaurų nėštumas trunka apie 270 dienų.
K: Kokie dar pavadinimai vartojami skirtingoms gaurų veislėms pavadinti?
A: Skirtingos gaurų veislės turi skirtingus pavadinimus: Malajų gaurų veislės vadinamos seladang, Birmos gaurų veislės - pyoung, o prijaukintos gaurų veislės vadinamos gayal arba mithun.
Ieškoti