Genetai (Genetta) – Senojo pasaulio viverridai: biologija, elgsena
Sužinokite apie genetus (Genetta) — Senojo pasaulio viverridus: biologija, elgsena, laipiojimo įgūdžiai, mityba ir rūšių įvairovė Europoje bei Afrikoje.
Genetai yra Senojo pasaulio žinduoliai. Jie yra viverridai, priklausantys tai pačiai šeimai kaip ir civetinės katės. Viverridae — tai šeima, kuriai priklauso įvairūs mažesni ir vidutinio dydžio plėšrieji žinduoliai, gyvenantys daugiausia Afrikoje, Azijoje ir Europos pietuose.
Taksonomija ir paplitimas
Artimiausi genetų giminaičiai yra civetos, linsangai, fosos ir mangustos. Beveik visos genetų rūšys priklauso vienai genčiai — Genetta. Paprastasis genetas, Genetta genetta, yra vienintelis viverridas, reguliariai sutinkamas Europoje; kitos genčių rūšys daugiausia gyvena Afrikoje. Šios genties fosilijų buvo rasta nuo plioceno, todėl genetai turi ilgą evoliucinę istoriją.
Išvaizda ir judrumas
Genetai pasižymi elegantiška kūno sandara: jie turi smailias galvas, ilgus, lankstus kūnus ir žymiai ilgesnes už kūną uodegas — dažnai apie pusantro karto ilgesnes už kūną. Tokios uodegos veikia kaip atsvara, leidžianti išlaikyti pusiausvyrą šokinėjant ir laipiojant medžiuose. Dauguma genėtų yra medžiojantys ir dalį laiko praleidžia medžiuose (arborealiniai), nors neretai leidžiasi ir ant žemės.
Genetų nagai yra pusiau ištraukiami, kas padeda tvirtai laikytis ant šakų. Jie puikiai laipioja, turi greitus refleksus ir gebėjimą atlikti tikslius šuolius. Iš viverridų genetai išsiskiria tuo, kad sugeba stovėti ir palaikyti pusiausvyrą ant dviejų kojų trumpomis akimirkomis — tai ypač pasireiškia, kai jie stebi aplinką arba pasiekia leidžiančius aukštesnes grobio vietas (ant dviejų kojų).
Elgsena ir gyvenimo būdas
Genetai yra daugiausia naktiniai gyvūnai — aktyviausi sutemus bei auštant. Jie gali būti tiek vieniši, tiek gyventi poromis, priklausomai nuo rūšies ir teritorinių įpročių. Teritorijas ženklina kvapais ir ekskrementais. Dėl arborealinio gyvenimo būdo genetai dažnai naktimis vaikšto medžių vainikuose, o dieną slepiasi urveliuose, medžių drevėse arba tankiame krūmynuose.
Mityba
Genetai yra oportunistiniai mėsėdžiai ir visėdžiai: jie minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu. Dažnai jų racione dominuoja smulkūs žinduoliai, pavyzdžiui, graužikai, taip pat žvirbliai ir šikšnosparniai. Mažus graužikus genetai dažnai sukimba už nugaros ir greitai užmuša įkandę į galvą, o tada pradeda ėsti nuo galvos. Be to, jie medžioja ir paukščius, ėda paukščių kiaušinius, įvairius bestuburius — pavyzdžiui, šimtakojėmis, šimtakojais, šimtakojais ir skorpionais — bei kartais vartotoja vaisius, tarp jų figas ir alyvuoges. Dieta kinta pagal sezoną ir buveinę; vaisiai suteikia svarbių energijos šaltinių, ypač sausuoju metu.
Veisimosi biologija
Genetų veisimosi sezonas ir elgsena skiriasi tarp rūšių ir regionų, tačiau dauguma turi vieną ar du metinius derlius. Nėštumo trukmė paprastai trunka apie 9–11 savaičių, po ko gimsta 1–4 jaunikliai (dažniausiai 2). Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai; motina juos slaugo ir saugo drevėje ar šakų drevėje kelias savaites, kol jie pradeda sekti tėvus į medžius ir mokosi medžioklės įgūdžių. Seksualinė brandą dažniausiai pasiekia per pirmuosius metus ar porą metų, priklausomai nuo rūšies.
Sveikata, ilgalaikė trukmė ir santykiai su žmonėmis
Wild genetai gyvena maždaug 8–12 metų, o narve — dažnai ilgiau. Jie gali nešti parazitus ir ligas, kurias perduoda kiti gyvūnai ar vabzdžiai. Dėl savo grožio kailio genetai kartais medžiojami, o vietomis jie nukentėja nuo buveinių praradimo ir žmogaus veiklos. Tačiau dauguma genetų rūšių nėra kritiškai nykstančios — kai kurios vertinamos kaip mažiausiai rūpestingos (Least Concern), o kitos gali būti pažeidžiamos. Vietinė apsauga, buveinių išsaugojimas ir konfliktų su žmonėmis valdymas yra svarbūs jų išlikimui.
Išvados
Genetai — judrūs, prisitaikę prie medyno gyvenimo viverridai, pasižymintys plačiu mitybos diapazonu, išvystytu laipiojimu ir lankstumu įvairiose buveinėse. Jie atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, kontroliuodami mažų žinduolių ir vabzdžių populiacijas bei skleisdami sėklas per vaisių vartojimą. Moksliniai tyrimai ir gamtosaugos priemonės padeda geriau suprasti jų biologiją ir užtikrinti ilgalaikį išlikimą laukinėje gamtoje.
Genet Botsvanoje naktį
Klausimai ir atsakymai
K: Kokiai šeimai priklauso genetai?
A: Genetai yra Viverridae šeimos plėšrūnai.
K: Kokie yra artimiausi genetų giminaičiai?
A: Artimiausi genetų giminaičiai yra civetai, linsangai, fosos ir mangustos.
K: Kur galima rasti genetų?
A: Paprastieji genetai yra vieninteliai Europoje gyvenantys viverridai, o kitos rūšys gyvena Afrikoje. Šios genties fosilijų rasta iš plioceno.
K: Kuo genetui padeda ilga uodega?
Atsakymas: Ilga uodega veikia kaip atsvara, padedanti išlaikyti pusiausvyrą šokinėjant nuo vienos medžio šakos ant kitos.
K: Ar genetai yra tik sausumos gyvūnai?
Atsakymas: Ne, jie nėra griežtai sausumos gyvūnai ir didžiąją laiko dalį praleidžia medžiuose.
K.: Kokiu grobiu minta genetės?
A: Genetės minta smulkiais žinduoliais, pavyzdžiui, graužikais, žvirbliais ir šikšnosparniais, paukščiais, paukščių kiaušiniais, šimtakojėmis, daugialąsčiais, skorpionais ir įvairiais vaisiais, įskaitant figas ir alyvuoges.
K: Kiek judrios yra genetos, palyginti su kitais voverėdomis?
A: Genetos yra labai judrios būtybės, pasižyminčios greitais refleksais ir išskirtiniais laipiojimo įgūdžiais, jos vienintelės iš voverridų gali stovėti dvikojėmis. Jie gali vaikščioti, bėgioti, bėgti, laipioti medžiais ir šokinėti.
Ieškoti