Fosa
Fosa (Cryptoprocta ferox) - į katę panašus mėsėdis žinduolis, gyvenantis Madagaskare. Tai Eupleridae šeimos mėsėdžių (Eupleridae), artimai susijusios su mangustinių (Herpestidae) šeima, narys.
Dėl jo klasifikacijos kilo ginčų, nes jis atrodo kaip katė. Tačiau kiti požymiai rodo, kad ji yra artima viverridams (dauguma civetų ir jų giminaičių). Jo klasifikacija turėjo įtakos mintims apie tai, kiek kartų žinduoliai plėšrūnai buvo kolonizavę Madagaskarą. Dabar genetiniai tyrimai rodo, kad fosos ir visi kiti Madagaskaro mėsėdžiai yra glaudžiai susiję tarpusavyje: jie sudaro būrį - Eupleridae šeimą. Dabar manoma, kad mėsėdžiai salą kadaise kolonizavo maždaug prieš 18-20 mln. metų.
Fosa yra didžiausias Madagaskaro salos plėšrusis žinduolis, lyginamas su maža puma. Suaugusių individų galvos ir kūno ilgis siekia 70-80 cm, o svoris - nuo 5,5 iki 8,6 kg. Patinai didesni už pateles. Turi pusiau ištraukiamus nagus ir lanksčias kulkšnis, todėl gali lipti į medžius galva į viršų ir žemyn, taip pat gali šokinėti nuo medžio ant medžio.
Rūšis plačiai paplitusi, nors jos populiacijos tankumas paprastai yra mažas. Ji aptinkama tik miškingose buveinėse, medžioja dieną ir naktį. Daugiau kaip 50 % jo raciono sudaro lemūrai - endeminiai salos primatai. Taip pat minta tenrekais, graužikais, driežais, paukščiais ir kitais gyvūnais. Poravimasis paprastai vyksta medžiuose ant horizontalių šakų ir gali trukti kelias valandas. Vados būna nuo vieno iki šešių jauniklių, kurie gimsta akli ir be dantų (altricialiniai). Jaunikliai atjunkyti po 4,5 mėnesio, o po metų tampa savarankiški. Lytinę brandą pasiekia apie 3-4 metus, o nelaisvėje gyvena 20 metų. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga fosą įtraukė į pažeidžiamų rūšių sąrašą. Madagaskaro gyventojai jos apskritai bijo ir dažnai saugo savo tabu. Didžiausią grėsmę rūšiai kelia buveinių naikinimas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fosos?
A: Fosa (Cryptoprocta ferox) - į katę panašus mėsėdis žinduolis, endeminis Madagaskaro gyventojas. Ji priklauso Eupleridae šeimai, kuri glaudžiai susijusi su mangustinių (Herpestidae) šeima.
Klausimas: Kaip jo klasifikacija įtakoja mintis apie tai, kiek kartų žinduoliai plėšrūnai buvo kolonizavę Madagaskarą?
A: Jo klasifikacija turėjo įtakos mintims apie tai, kiek kartų žinduoliai plėšrūnai buvo kolonizavę Madagaskarą. Dabar genetiniai tyrimai rodo, kad fossa ir visi kiti Madagaskaro mėsėdžiai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, o tai leidžia manyti, kad jie priklauso vienam būriui arba šeimai - Eupleridae. Tai rodo, kad mėsėdžiai greičiausiai kadaise kolonizavo salą maždaug prieš 18-20 mln. metų.
Klausimas: Kokio dydžio ir svorio pasiekia suaugusios fosos?
A: Suaugusių žuvų galvos ir kūno ilgis siekia 70-80 cm, o svoris - nuo 5,5 iki 8,6 kg. Patinai paprastai būna didesni už pateles.
K: Kokios fizinės savybės leidžia jiems laipioti medžiais?
A: Fosos turi pusiau ištraukiamus nagus ir lanksčias kulkšnis, todėl gali laipioti po medžius galva į viršų ir žemyn, taip pat šokinėti nuo medžio ant medžio.
K: Kokio tipo buveinėse jie gyvena?
A: Fosos gyvena tik miškingose buveinėse ir medžioja grobį dieną arba naktį.
K: Kokie gyvūnai sudaro jų racioną?
A: Daugiau kaip 50 % jų raciono sudaro lemūrai, taip pat medžioja tenrekai, graužikai, driežai, paukščiai ir kiti gyvūnai.
K: Per kiek laiko kūdikiai tampa savarankiški?
A: Kūdikiai nujunkyti po 4,5 mėnesio, o savarankiški tampa po vienerių metų, kai sulaukę trejų ar ketverių metų pasiekia lytinę brandą.
