Milžiniškos salamandros priklauso didelių vandens varliagyvių (Cryptobranchidae) šeimai. Šiai šeimai priklauso dvi pagrindinės grupės: Azijos milžinės salamandros (genus Andrias) ir Šiaurės Amerikos velniasparnis (genus Cryptobranchus).
Tai vienos iš didžiausių gyvų varliagyvių. Andrias japonicus (japoninė didžioji salamandra) gali siekti iki 1,4–1,5 m; Andrias davidianus (kinų didžioji salamandra) užauga dar didesnė ir joj bei 1,8 m ilgio pavyzdžių yra užfiksuota. Šios salamandros gyvena ilgai – nelaisvėje kai kurie individai išgyvena daugiau kaip 50 metų. Jos yra plėšrios: mėgsta slėptis guolyse ir žaibiškai pulti pro šalį praplaukiančius bestuburius ir smulkesnes žuvis. Dažniausi maisto šaltiniai yra žuvys, vėžiagyviai, taip pat vabalai, varliagyviai ir smulkūs žinduoliai.
Rūšys
Genus Andrias tradiciškai apima pagrindines Azijos milžinių salamandrų rūšis, dažniausiai minimos:
- Andrias davidianus – kinų didžioji salamandra (viena didžiausių ir plačiausiai žinomų),
- Andrias japonicus – japoninė didžioji salamandra.
Pastaraisiais metais genetiniai tyrimai rodo, kad Andrias davidianus populiacijose gali būti kelios genetiškai atskiros linijos, todėl taksonomija pamažu atnaujinama ir gali atsirasti papildomų atskirų rūšių aprašymų.
Dydis ir sandara
Suaugusių dydis labai priklauso nuo rūšies ir maisto prieinamumo. Tipiškai:
- Japoninės salamandros ilgis iki ~1,4 m;
- Kininės gali siekti iki ~1,8 m (retai); dauguma individų yra mažesni.
Jų kūnas kietas, plokščia galva, plati burna, apvalių raukšlių oda šonuose — šios raukšlės padidina odos plotą ir padeda kvėpuoti per odą (cutaneinė respiracija). Jaunikliai turi išorinę žiauninę struktūrą, kuri suauga branduolėjant.
Buveinė
Milžinės salamandros yra grynai vandeniniai arba stipriai su vandeniu susiję gyvūnai. Jos gyvena šaltose, gerai vėdinamose, aiškiose upėse ir upeliuose su akmenuotu ar akmenuotu-smėlingu dugnu, kur yra daug slėptuvių (akmenų, urvėlių). Kartais randamos tvenkiniuose ar lėtesnio vandens ruožuose, tačiau jos reikalauja didelio deguonies kiekio vandenyje.
Šeimos atstovas Šiaurės Amerikoje — velniasparnis — gyvena rytinėje JAV dalyje; Azijos milžinės aptinkamos Kinijoje ir Japonijoje.
Elgsena ir mityba
Šios salamandros yra naktinės arba naktinių ir sutemų aktyvumo gyvūnai, dažniausiai sėdi pasislėpusios urveliuose ir reaguoja į plūstančius ar artėjančius objektus. Jos elgiasi kaip tykojantieji plėšrūnai — laukia prie denio paslėpimo vietos ir staigiai puolą grobį. Dėl prastos regos jos pasikliauja jutiminėmis odos struktūromis, kurios aptinka vandens srovės ir cheminių signalų pokyčius.
Veisimosi metu patelė deda palikuonių kiaušinius į uolėtas nišas ar urvelius, o patinas dažnai apsaugo lizdą ir prižiūri kiaušinius iki išsiritimo. Daugelio rūšių apvaisinimas yra eksterninis (išorinis) — patinas išskiria spermą ant kiaušinių lizdo, kur patelė jas palieka.
Išsaugojimas ir grėsmės
Milžinės salamandros yra jautrios buveinių degradacijai. Pagrindinės grėsmės:
- vandens tarša ir tarša pesticidais,
- vandens telkinių užtvindymas ir užtvankų statyba,
- pergaudymas (maistui, tradicinei medicinai) ir nelegalus prekybinis ištraukimas,
- ligos ir invazinių rūšių įtaka,
- genetinė tarša dėl netinkamo arba mišrių populiacijų veisimo ūkiniuose režimuose ir paleidimo į gamtą.
Dėl šių priežasčių kai kurios milžinių salamandrų populiacijos smarkiai sumažėjusios, vykdomi gelbėjimo projektai, šviečiamoji veikla, reabilitaciniai ir atkūrimo programos, taip pat bandoma reguliuoti kaupimo bei prekybos veiklą. Sėkmingos apsaugos priemonės apima buveinių atkūrimą, vandens kokybės gerinimą ir griežtą prekybos kontrolę.
Pastaba: taksonominiai ir išsaugojimo duomenys gali keistis — genetiniai tyrimai nuolat atskleidžia naujus ryšius ir kartais paskatina rūšių perrašymą; todėl naujausios mokslinės publikacijos ir tarptautinės organizacijos (pvz., IUCN) puslapiai yra geriausias šaltinis atnaujintai informacijai.
