Ryklys goblinas (Mitsukurina owstoni) yra reta, mažai žinoma giliavandenių ryklių rūšis. Kartais vadinamas "gyva fosilija", jis yra vienintelė gyva Mitsukurinidae šeimos rūšis.

Išvaizda

Goblininį ryklį lengva atpažinti iš ilgo, suploto snukio (rostrumo) ir išskirtinai mobilių, staigiai išslenkančių žandikaulių. Snukis yra padengtas elektroreceptoriais (Lorencinio ampulėmis), kurie padeda aptikti grobį tamsiame vandenyje. Kūnas dažniausiai yra blyškiai rausvas arba šviesiai pilkas — priekinės kapiliarų kraujagyslės pro permatomą odą suteikia jam rausvą atspalvį.

Dydis ir svoris: patinai gali siekti iki 12,6 pėdų (3,8 m) ilgio, o patelės - iki 12,2 pėdų (3,7 m). Sunkiausias rastas goblininis ryklys svėrė apie 210 kg (460 svarų). Kūnas palyginti plonas ir minkštas, su mažomis pelekų plokštelėmis, todėl šie rykliai dažnai juda lėtai.

Elgesys ir mityba

Goblininis ryklys yra dugninė rūšis, prisitaikiusi medžioti silpnai apšviestose gilesnėse zonose. Jis dažniausiai medžioja naktį arba temstant, naudodamas snukio receptorinius organus grobiui aptikti ir staigiai išstumiant žandikaulius grobiui pagauti.

  • Mityba: daugiausia savo grobį sudaro įvairios žuvys (įskaitant krantinines ir dugnines rūšis), kalmarai ir kiti galvakojai, taip pat kriauklių tipo bestuburiai.
  • Medžioklės taktikos: dėl išslenkančių žandikaulių goblininis ryklys gali greitai išsišauti į priekį ir pagauti grobį, kurį prieš tai aptinka elektromagnetiniais jutimais.

Buveinė ir paplitimas

Goblininis ryklys yra dugninis ryklys, gyvenantis net 4265 pėdų (1300 metrų) gylyje, tačiau jį užfiksuojama ir platesniame gylių diapazone – nuo šelfo kraštų iki giluminių šlaitų. Jis pastebėtas Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenyne, dažniau prie kontinentinių šlaitų, jūros kanjonų ir seamountų. Dėl savo gilaus buveinės pobūdžio žmogus su šia rūšimi susiduria retai; dauguma rastų egzempliorių yra sugauti kaip atsitiktinis bycatch giluminėje žvejyboje arba pakyla į paviršių atsitiktinai.

Dauginimasis ir apsauga

Apie šios rūšies dauginimąsi žinoma nedaug. Manoma, kad goblininiai rykliai gali būti ovovivipariniai (jaunikliai išsivysto kiaušiniuose gimdoje ir gimsta gyvi), tačiau tikslūs veisimosi duomenys, įskaitant kūdikių skaičių ir atžalų priežiūrą, nėra gerai dokumentuoti. Lėtai augantis gyvenimo ciklas ir retesnis pastebėjimas reiškia, kad rūšis gali būti jautri perteklinei giliavandenei žvejybai.

Tvarumas ir grėsmės: goblininis ryklys nėra intensyviai taikomas komercinei žvejybai, tačiau jis gali patekti į tinklus ar būti sugautas kaip šalutinis laimikis. Giluminės žvejybos plėtra ir spąstai gali kelti grėsmę populiacijoms, ypač ten, kur duomenų apie jų tankumą trūksta. Dėl to mokslininkai akcentuoja poreikį daugiau tyrimų ir stebėsenos, kad būtų galima tiksliau įvertinti rūšies būklę ir nustatyti apsaugos priemones.

Kiti faktai

  • Ryklys dažnai vadinamas „gyva fosilija“ dėl savo evoliucinių bruožų, kuriuos turi protėvių linijos — tai reiškia, kad jo filogenetinė linija yra sena ir išsaugojo primityvių bruožų.
  • Dėl retų susidūrimų su žmonėmis ir gilaus buveinės pobūdžio vis dar lieka daug neatsakytų klausimų apie jo ekologiją, elgseną ir populiacijų dinamiką.