Goliatinis paukštvanagis (Theraphosa blondi) – didžiausias tarantulas pasaulyje
Goliatinis paukštvanagis (Theraphosa blondi) – didžiausias tarantulas pasaulyje: milžiniški dydžiai, mityba, ilgaamžės patelės, žmogui nepavojingi nuodai ir buveinių nykimo grėsmė.
Goliatinis paukštvanagis (Theraphosa blondi) yra vienas didžiausių vorų pasaulyje ir priklauso tarantulų šeimai. Tai plačiai atpažįstamas dėl impozantiškų išmatavimų, masyvios kūno masės ir storų plaukelių. Rūšis gyvena daugiausia Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje – dažnai aptinkamas atogrąžų lietaus miškuose, paukščių pievose ir pelkėtose vietovėse. Goliatiniai paukštvanagiai įsikuria dažnai urvuose arba kišenėse prie medžių ir krūmų, kartais net prie upių pakrančių ir pelkėtose teritorijose.
Išvaizda ir dydis
Šie vorai pasižymi stambiu kūnu, tankiais plaukeliais ir galingomis kandžių (chelicerų) struktūromis. Kūno ilgis gali siekti iki 11,9 cm, o kojų ištiestas ilgis – iki 28 cm. Svoris gali viršyti 150 g; kai kurie suaugėliai užauga iki maždaug 175 g. Plaukeliai ant kūno ne tik suteikia spalvą, bet ir naudojami gynyboje.
Mityba ir elgsena
Goliatiniai paukštvanagiai yra naktiniai medžiotojai ir valgo įvairius gyvūnus: vabzdžius, graužikus, šikšnosparnius, mažus paukščius, driežus, varles ir net mažas gyvates. Nors rūšies pavadinimas kilo iš užfiksuotų atvejų, kai vienas voras ėdė kolibrį, daugeliui atvejų tai nėra taisyklė – pagrindinė dieta yra didesni vabzdžiai ir smulkūs stuburiniai. Jie medžioja pasinaudodami jėga ir greitumu, puolant savo grobį ir suimdami jį kramtomosiomis dalimis.
Gynybinės priemonės ir nuodai
Goliatiniai paukštvanagiai turi kandžius ir gamina nuodus, tačiau jų įkandimas žmonėms dažniausiai nėra pavojingas — sukelia skausmą, panašų į bičių ar erkių įgėlimą, retai pasireiškia rimtos alerginės reakcijos. Kur kas dažniau jie naudojasi urtikacinėmis plaukeliais, kuriuos gali užplėšti nuo kūno ir "užpūsti" link puolėjo: tokios plaukeliai dirgina odą ir gleivines, gali sukelti niežulį, paraudimą ar akių uždegimą. Kai kurios rūšys taip pat gali skleisti šiurkštų garsą (striduliaciją) trindamos pedipalpais arba kojų dalimis, kad atbaidytų grėsmes.
Dauginimasis ir gyvenimo trukmė
Patelė deda dideles ikrų krūveles – nuo 100 iki 200 kiaušinių – ir jas saugo. Mažyliai išsirita maždaug per dvi mėnesius, tačiau jaunikliai pereina per keletą linijinių (molt) tarpsnių, kol pasiekia suaugusio dydį. Kartais, ypač esant streso arba maisto stygiui, patelės gali kanibalizuoti patinus arba net dalį savo palikuonių. Patelės gali gyventi iki ~20 metų, o patinai paprastai gyvena žymiai trumpiau – apie 3–6 metus, daugiausia dėl reprodukcijos ciklo ir streso.
Santykis su žmonėmis ir saugumas
Įkandimų ir dirginimo atvejais: nors rūšies nuodai žmonėms paprastai nėra mirtini, įkandimas skaudus; plaukeliai gali stipriai dirginti odą ar akis. Todėl rekomenduojama vengti rankinio laikymo – ypač nepatyrusiam žmogui. Jeigu plaukeliai pateko į akis, skalauti jas dideliu kiekiu vandens ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia stiprus skausmas ar regos sutrikimai.
Auginimas nelaisvėje
Goliatiniai paukštvanagiai kartais laikomi egzotinių gyvūnų mylėtojų, tačiau tai reikalauja patirties: reikia didelio, tvirto aptvaro, didelės drėgmės, tinkamo inkarinio substrato urvams kasti ir nuoseklios temperatūros bei drėgmės kontrolės. Dėl savo dydžio, stiprių kandžių ir urtikatinių plaukelių jie netinka pradedantiesiems.
Apsauga ir grėsmės
Šių vorų gyvenamąsias teritorijas nykia žmogaus veikla: nekilnojamojo turto plėtra, miškininkystė, žemės ūkio išplėtimas ir užterštumas mažina jų tinkamą buveinę. Taip pat grėsmę kelia nelegalus prekyba egzotiniais gyvūnais. Daugeliui atskirų populiacijų nėra išsamios tarptautinės apsaugos statistikos ar IUCN įvertinimo, todėl sunku tiksliai nustatyti rūšies bendrą būklę. Apsaugos priemonės derėtų apimti buveinių išsaugojimą, sąmoningumo didinimą ir reglamentuotą prekybą.
Įdomūs faktai
- Rūšies pavadinimas „paukštvanagis“ (bird-eater) atsirado iš stebėjimų, kai vienas individas suėdė paukštį (pvz., kolibrį), nors tai nėra dažnas reiškinys.
- Goliatiniai paukštvanagiai turi vienus didžiausių masės ir kojų išskleidimo santykių tarp vorų, todėl dažnai minima kaip „didžiausias tarantulas pasaulyje“. Konkuruojančios rūšys (pvz., kiti Theraphosa atstovai) gali skirtis pagal ilgį ar masę.
Apibendrinant, goliatinis paukštvanagis yra įspūdinga ir svarbi tropinių miškų faunos dalis. Nors retai pavojingas žmonėms mirtimi, jis reikalauja pagarbos ir atsargumo dėl savo dydžio, gynybinių plaukelių bei skausmingų įkandimų. Buveinių išsaugojimas ir atsakingas požiūris į egzotiškų gyvūnų laikymą prisideda prie šios rūšies išlikimo ateityje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Goliatinis paukštėdos voras?
Atsakymas: Tai vienas didžiausių vorų pasaulyje, kuris yra tarantulas.
K: Kur gyvena didysis paukštvanagis voras?
A: Gyvena pelkėtose Pietų Amerikos šiaurės pelkėtose vietovėse.
K: Kuo minta Goliatinis paukštvanagis voras?
A: Minta vabzdžiais, graužikais, šikšnosparniais, mažais paukščiais, driežais, varlėmis ir gyvatėmis.
K: Ar Goliatinio paukštvanagio nuodai yra kenksmingi žmonėms?
A: Ne, žmonėms jis nekenksmingas, tačiau jų kūno plaukai gali dirginti žmogaus odą.
K: Kiek laiko gali gyventi Goliath birdeater vorų patelės ir patinai?
A: Patelės gali gyventi apie 20 metų, o patinai - tik 3-6 metus.
K: Koks yra Goliath birdeater vorų kojų ilgis ir kūno ilgis?
A: Jo kojų ilgis gali siekti iki 28 cm, o kūno ilgis - iki 11,9 cm.
K: Kas kelia grėsmę Goliath birdeater vorų gyvenamosioms teritorijoms?
A: Nekilnojamojo turto plėtra kelia grėsmę jų gyvenamosioms teritorijoms.
Ieškoti