Pilkasis banginis (Eschrichtius robustus): biologija, migracija ir elgsena
Atraskite pilkąjį banginį: biologija, migracijos maršrutai, elgsena, nardymo gebėjimai ir garsinė komunikacija – viskas viename išsamiame straipsnyje.
Pilkasis banginis (Eschrichtius robustus) – tai banginis su pilvais (filtruotojas), turintis stambų kūną, dunkelį knobetą vietoje nugarinės pelekos ir iki 10 colių (25 cm) storio taukų sluoksnį. Jo oda paprastai pilka, su baltomis dėmėmis, kurios susidaro nuo parazitų, žvynų ir šašų. Dėl savo agresyvios motinų gynybos, kai jos puolė banginių medžiotojus ir net apversdavo jų valtis, istorijoje juos dažnai vadindavo velniūkščiais.
Išvaizda ir dydis
Pilkieji banginiai vidutiniškai siekia apie 11–15 m ilgio, patinai ir patelės panašaus dydžio, o kūno masė gali svyruoti dešimtis tonų. Vietoje klasikinės nugarinės pelekos jie turi neryškią nugaros dalį su keliais gumburėliais (knuckles). Ant kūno dažnai prigludę vėžiagyvių apvalkalai ir „whale lice“, dėl ko banginis atrodo „raibulas“.
Mityba
Pilkieji banginiai yra specializuoti filtruotojai ir dažnai maitinasi dugne: jie gręžia ir siurbia jūros dugną, išmuša bei susigeria dumblą ir išfiltruoja jame gyvenančius mažus bestuburius – daugiausia amfipodus, krevetes ir kitus bentos organizmus. Kartais jie taip pat paviršiuje arba pakrantėje „skim feed“ – perplausdami vandenį pro baleeną. Šis būdas leidžia jiems išgauti maistą net ten, kur žuvų prakaitas yra skurdus.
Migracija
Pilkieji banginiai atlieka vienas ilgiausių žinduolių migracijų: dauguma rytuose gyvenančių populiacijų kasmet migruoja iš šaltųjų maitinimosi vietų Arkties ir Subarkties vandenyse (pvz., Beringo jūra, Čukčio jūra) į šiltas atogrąžų ar subtropines žiemos nerštavietes (pvz., Meksikos Baja Kalifornijos lagūnos). Kelionės atstumas gali siekti tūkstančius kilometrų, o grįžimas į maitinimosi vietas vyksta pavasarį, kai tirpsta ledai. Vakarinė (Rytų Azijos) populiacija turi savo maršrutus ir yra žymiai mažesnė bei labiau pažeidžiama.
Elgsena ir komunikacija
Pilkieji banginiai dažniau pastebimi pavieniai arba mažomis grupėmis (ypač motina su jaunikliu). Jie yra puikūs plaukikai: gali nardyti iki maždaug 30 minučių ir pasiekti apie 155 m (500 pėdų) gylį, nors dažniausiai maitinasi seklesniuose vandenyse. Bendrauja įvairiais garsais – kranksėjimu, spragsėjimu, švilpimu ir gilesniais signalais – kurie padeda palaikyti ryšį tarp individų ir koordinuoti elgseną, ypač grobio radimo metu.
Veisimosi biologija
Poravimosi sezonas dažniausiai vyksta žiemos mėnesiais šiltuose vandenyse. Po apie 13–14 mėnesių trukusios nėštumo patelė pagimdo vieną jauniklį, kuris dažnai būna apie 4–5 m ilgio. Kalfai intensyviai žindo kelis mėnesius (dažniausiai 6–8 mėn.), kol gauna pakankamai riebalų sluoksnio, kad galėtų toliau sekti motiną ilgoje migracijoje. Daugelis motinų uoliai gina savo jauniklius nuo plėšrūnų, ypač nuo orkių.
Gamtos grėsmės ir apsauga
Anksčiau intensyvi komercinė medžioklė beveik išnaikino pilkuosius banginius. Po tarptautinių apsaugos priemonių rytuose gyvenanti populiacija atkūrėsi ir šiuo metu dažnai laikoma atsigavusia, tačiau vakarų Pacifiko populiacija tebėra labai maža ir pavojinga. Šiuolaikinės grėsmės apima:
- įsipainiojimą žvejybos įrangon (entanglement),
- susidūrimus su laivais (ship strikes),
- maisto šaltinių pokyčius dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos,
- triukšmo taršą ir buveinių degradaciją.
Daugelyje regionų imtasi stebėjimo, gyvybės apsaugos programų ir apribojimų laivybai, siekiant sumažinti riziką šiems gyvūnams.
Pilkieji banginiai yra įdomūs ir svarbūs jūrų ekosistemoms – jų atsigavimas rodo, kad apsaugos priemonės veikia, tačiau toliau reikalingas budrus monitoringas ir tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų užtikrinta tiek rytinės, tiek vakarinės populiacijos ateitis.
Dieta
Šis milžiniškas banginis minta mažomis žuvimis, vėžiagyviais, kalmarais ir kitais smulkiais organizmais, kuriuos randa jūros dugne. Maistą jis sijojo per šukes primenančias baleenų plokšteles.
Aprašymas
Palyginti su dauguma pilkųjų banginių, jie yra gana maži - užauga tik iki 45 pėdų ilgio. Juos lengva pastebėti dėl jų pilkos dėmėtos spalvos, kuri iš tikrųjų yra labiau anglies juodumo nei pilka. Pilkųjų banginių odoje daug barškuolių ir utėlių. Tačiau mokslininkai teigia, kad utėlės ir barškuolės banginiui nekenkia ir gali būti, kad jos iš tikrųjų jam padeda, nes maitinasi negyva oda, kurios banginiui reikia atsikratyti.
Banginiai pirmenybę teikia vienam pelekui, o ne kitam, panašiai kaip žmonės yra dešiniarankiai arba kairiarankiai. Galima pamatyti, ar pilkasis banginis turi kairįjį, ar dešinįjį peleką. Labiausiai jis naudoja tą peleką, ant kurio yra mažiausiai barškuolių. Taip yra todėl, kad banginiai mėgsta nardyti iki vandenyno dugno ir nuo dugno semti didžiulius kiekius smėlio, filtruodami jame gyvenančius smulkius grobio gyvūnus. Tai darydamas banginis nusikrapšto daugybę dugnu besitrinančio šono barakulų. Todėl banginis renkasi tą pusę, kurioje yra mažiausiai barakutų, kai kasa smėlį.
Migracija
Pilkieji banginiai kiekvienais metais labai ilgai migruoja iš Arkties vandenyno (į šiaurės vakarus nuo Aliaskos) į Meksikos pakrantę ir atgal. Kasmet jie nukeliauja apie 20 000 km (~12 500 mylių), apsistodami netoli pakrantės. Jie maitinasi šaltuose Arkties vandenyse, o veršiuojasi ir poruojasi šiltose, apsaugotose tropinėse Ramiojo vandenyno lagūnose prie Meksikos krantų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pilkasis banginis?
Atsakymas: Pilkasis banginis - tai banginis, kuris maitinasi filtru ir turi storą, iki 10 colių (25 cm) storio taukų sluoksnį.
K: Kodėl banginių medžiotojai pilkuosius banginius vadino velniažuvėmis?
A: Banginiai pilkuosius banginius vadino velniažuvėmis, nes pilkųjų banginių motina įnirtingai gindavo savo jauniklį ir puldavo banginių medžiotojus, net apversdama jų valtis.
K.: Koks yra pilkųjų banginių migracijos modelis?
A: Pilkieji banginiai kasmet būriais migruoja iš šaltųjų vandenų į atogrąžų šalis.
K: Kiek pilkieji banginiai yra vikrūs plaukikai?
A: Pilkieji banginiai yra labai vikrūs plaukikai.
K.: Kaip giliai pilkieji banginiai gali nardyti?
A: Pilkieji banginiai gali nardyti iki 30 minučių ir panirti į 500 pėdų (155 m) gylį.
K: Kokius garsus skleidžia pilkieji banginiai?
A: Pilkieji banginiai skleidžia bruzdesį, spragsėjimą ir švilpimą, kuriais gali bendrauti su kitais pilkaisiais banginiais.
K: Koks pilkųjų banginių mokslinis pavadinimas?
A: Pilkųjų banginių mokslinis pavadinimas yra Eschrichtius robustus.
Ieškoti