Didysis šalavijų tetervinas (Centrocercus urophasianus)
Didysis šalavijų tetervinas (Centrocercus urophasianus) — didžiausias Šiaurės Amerikos tetervinas: buveinė, dydis, elgsena ir apsaugos būklė. Sužinok daugiau apie šį įspūdingą paukštį.
Didysis sėjikas (Centrocercus urophasianus) yra didžiausias Šiaurės Amerikos tetervinas. Gyvena vakarinėje JAV dalyje, Albertos ir Saskačevano provincijose. Jie yra didesni už fazaną, bet paprastai mažesni už laukinį kalakutą.
Didysis sėjikas priklauso fazaninių (Phasianidae) šeimai. Kita šios genties rūšis yra kanadinis sėjikas (Centrocercus minimus), kuris yra mažesnis ir turi siauresnį paplitimą.
Išvaizda ir dydis
Patinai yra akivaizdžiai stambesni ir puošnesni nei patelės. Patinų plunksnos tamsesnės su išsiskiriančiais baltais pilvo plotais, ilgomis uodegos plunksnomis ir didelėmis oro maišais, kuriuos jie išpūstais metu naudoja skleidžiant garsus. Patelės yra kuklesnės, rusvo ir marga galva bei nugaros sritimi, kas padeda pasislėpti miške ir krūmuose. Tai ryškus seksualinis dimorfizmas.
Biologija ir elgsena
Didysis sėjikas yra prisitaikęs gyventi šalavijų (sagebrush) stepėse ir pusdykumėse. Dieną jie ieško maisto atvirose vietose, o apsistodami naktį dažnai laikosi šalia aukštesnių šalavijų krūmų, kurie suteikia apsaugą nuo plėšrūnų ir vėjo.
Vienas įspūdingiausių šios rūšies elgsenos bruožų yra lekavimo (parodų) ritualai pavasarį. Patinai susirinkę į atviras aikšteles — lekus — ritmiškai išskleidžia uodegas, išpūsia kaklo oro maišus ir skleidžia būdingą pūkštimo, svilpimo ir burbuliavimo garsų derinį, kad pritrauktų pateles. Per leką dominuojantys patinai susižeria daugiausia poravimų.
Mityba
Pagrindinė dieta priklauso nuo metų laiko. Žiemą suaugusieji beveik išimtinai gyvena iš šalavijų lapų ir ūglių, o vasarą papildo mitybą sėklomis, uogomis ir vabzdžiais. Vabzdžiai yra ypač svarbūs viščiukams — jie teikia reikalingą baltymų kiekį augimui.
Veisimosi ir gyvenimo ciklas
Patelė per dieną ar trumpą laiką susirenka su patinu leke ir po poravimosi kasa lizdą ant žemės, dažnai po šalavijų krūmu, kur paslepia kiaušinius. Paprastai kiaušinių būna apie 6–8, kartais mažiau. Patelė viena rūpinasi lizdu ir palikuonimis. Viščiukai yra „savotiškai nepriklausomi“ — jie iš karto po išsiritimo palieka lizdą ir ieško maisto kartu su motina.
Gyvenimo trukmė
Laukinėje gamtoje didieji sėjikai dažniausiai gyvena keletą metų; dauguma individų išgyvena 3–6 metus, tačiau esant palankioms sąlygoms kai kurie gali gyventi ilgiau.
Išsaugojimas ir grėsmės
Per pastaruosius dešimtmečius didžiųjų sėjikų populiacijos daugelyje regionų smuko. Pagrindinės grėsmės:
- šių paukščių buveinių nykimas ir fragmentacija dėl žemės ūkinės veiklos, urbanizacijos, naftos ir dujų žvalgybos bei kelių statybos;
- invazinės žolės ir padidėjusi ugnies rizika, keičianti šalavijų bendruomenes;
- klimato kaita, ilgainiui mažinanti tinkamų buveinių plotus;
- plėšrūnų skaičiaus didėjimas ir žmogaus trikdymas, ypač lekavimo periodu.
Dėl šių priežasčių rūšys regionuose yra įtraukta į įvairias apsaugos programas, vykdomos gamtos tvarkymo priemonės — buveinių atkūrimas, ūkio praktikų keitimas, teritorijų valdymas ir moksliniai stebėjimai. Tarptautinė Raudonoji knyga (IUCN) stebi rūšies būklę ir priskiria apsaugos prioritetą, o kai kuriose JAV valstijose ir Kanadoje taikomos papildomos apsaugos priemonės.
Santykis su žmogumi
Istoriškai didieji sėjikai buvo medžiojami, tačiau šiandien medžioklė griežtai reguliuojama arba draudžiama daugelyje jų paplitimo arealų. Moksliniai tyrimai, bendradarbiavimas su vietos ūkininkais ir viešinimas padeda gerinti žinias apie rūšį ir įgyvendinti veiksmingas apsaugos strategijas.
Nors didysis sėjikas dar galima sutikti natūraliuose šalavijų kraštovaizdžiuose, jo išlikimas labai priklauso nuo buveinių išsaugojimo ir tikslingo teritorijų valdymo. Kanadinis sėjikas (Centrocercus minimus), paminėtas anksčiau, yra mažesnis ir dažnai retesnis, todėl jam taip pat skiriamas didelis dėmesys išsaugojimo programose.
Gyventojai
Vienu metu jų buvo milijonai. Dėl nykstančių krūmynų buveinių JAV vakaruose dabar yra nuo 200 000 iki 500 000 paukščių. Dabar svarstoma galimybė įtraukti juos į Nykstančių rūšių sąrašą pagal Nykstančių rūšių įstatymą (angl. ESA). Apskaičiuota, kad Kanadoje jų buveinių arealas sumažėjo 90 %. Jie visiškai išnyko iš Britų Kolumbijos. Apskaičiuota, kad 1988-2006 m. Kanadoje jų populiacija sumažėjo 88 %.
Kurtuvės
Pavasarį, veisimosi sezono metu, sėjamųjų gegužraibių patinai susirenka parodyti savo poravimosi pasirodymų. Jie tai daro vietose, vadinamose "laukais". Šokdami patinai skleidžia spragsintį garsą. Tai daroma išpučiant ir išpučiant du geltonus gerklės maišelius. Tupėdami jie demonstruoja smailėjančias uodegos plunksnas. Vienu metu gali šokti net keliolika patinų. Kartais du patinai kovoja sparnais. Prieš pasirinkdamos partnerį, vištos jį stebi kelias dienas. Lizdus jie suka krūmokšniuose. Patinai nepadeda nei sukti lizdų, nei auginti jauniklių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra didysis sėjikas?
A: Didysis sėjikas yra didžiausias Šiaurės Amerikos tetervinas.
K.: Kur gyvena didysis sėjikas?
A: Didysis sėjikas gyvena vakarinėje JAV dalyje ir Albertos bei Saskačevano provincijose.
K: Kokio dydžio yra didysis šalavijas, palyginti su kitais paukščiais?
A.: Didysis sėjikas yra didesnis už fazaną, bet mažesnis už laukinį kalakutą.
K: Kokiai šeimai priklauso didysis sėjikas?
A: Didysis sėjikas priklauso fazaninių (Phasianidae) šeimai.
K: Kokia dar viena rūšis yra vienoje gentyje su Gunnisono didžiuoju sėjiku?
A: Kita Gunnison sage-grusų genties rūšis yra didysis sage-grusas.
K: Ar yra kitų Centrocercus genties rūšių?
A: Ne, Centrocercus gentyje yra tik dvi rūšys: didysis sėjikas ir Gunnisono sėjikas.
K: Koks yra mokslinis didžiųjų sėjikų pavadinimas?
A: Mokslinis didžiųjų sėjikų pavadinimas yra Centrocercus urophasianus.
Ieškoti