Pilkoji žąsis (Anser anser): biologija, paplitimas ir elgsena

Pilkoji žąsis (Anser anser) — išsamus gidas apie biologiją, paplitimą, migraciją, elgseną ir prijaukinimo istoriją. Sužinokite kur gyvena, kaip peri ir migruoja.

Autorius: Leandro Alegsa

Žąsys (Anser anser) – vandens paukščių (Anatidae) šeimai priklausanti didelių pilkųjų žąsų rūšis. Tai viena iš didžiausių laukinių žąsų: suaugusio paukščio kūno ilgis dažniausiai siekia apie 74–90 cm, sparnų išskėtimas – apie 140–180 cm, o svoris – 2,5–4,5 kg. Pilkosios žąsys plačiai paplitusios Eurazijoje; paukščiai iš šiaurinės arealo dalies Europoje ir Azijoje migruoja į pietus žiemoti į šiltesnes vietas, o kitose vietovėse gali būti ištisus metus gyvenančios populiacijos.

Išvaizda ir atpažinimas

Pilkoji žąsis turi stambų, tvirtą kūną su stambiu oranžiniu snapu ir rausvomis kojomis. Plunksnos rūšys – pilkai rudos su šviesesnėmis ir tamsiomis juostomis; krūtinė dažnai rusvai blyški. Rumpas palyginti šviesus, uodegos galas juodai nudažytas. Balso tona – galingas, trankus, "honking" tipo garsas, kuriuo žąsys dažnai komunikuoja skrendant būriais ar saugodamos teritoriją.

Gyvenamoji vieta ir paplitimas

Paprastai pilkosios žąsys gyvena pelkėtose pievose, aplink ežerus, upių slėniuose, užliejamuose laukuose ir pakrančių salose. Jos renkasi atvirus plotus su lengva augalija, kur gali rasti maisto ir matomumą prieš plėšrūnus. Žiemą paukščiai dažnai apsistoja pusiau vandens telkiniuose, upių žiotyse, pelkėse ir užliejamuose laukuose; taip pat sugeba naudotis derlingais žemės ūkio laukais, kur maitinasi nupjauta žole ir javų likučiais.

Elgsena ir socialinė struktūra

Pilkosios žąsys dažniausiai gyvena poromis arba šeimomis, o rudenį ir žiemą buriasi į didesnius būrius. Poros dažnai formuojasi monogamiškai ir gali likti kartu kelis sezonus ar net visą gyvenimą. Pavasario migracijų metu žąsys dažnai skrenda V raidės formavimu – tai energetiškai efektyvus būdas ilgesnėms kelionėms.

Mityba

Šios rūšies mityba daugiausia augalinė: žąsys maitinas žolėmis, žolėmis šaknimis, sėklomis, lapais bei vasaros metu – žemės ūkio kultūromis (javai, vasarinės kultūros). Dažnai naktimis arba anksti ryte jos išeina į laukus ganytis. Jauni paukščiai ėda laisvai pereinantį vandens bestuburių ir žolių derinį, tačiau pagrindinė dieta – žolyje.

Veisimas

Pavasarį pilkosios žąsys grįžta į veisimosi vietas ir suka lizdus ant žemės tarp augmenijos, dažnai pelkėse, pievose arba pakrančių salose. Tai Anser genties rūšis ir nasinių žąsų protėvis: ji buvo prijaukinta jau senovėje – mažiausiai nuo 1360 m. pr. m. e. Lizdą labiausiai kūno plunksnomis išsiterpia patelė; dedama paprastai 3–6 kiaušiniai (dažniausiai 3–5). Kiaušinius inkubuoja daugiausia patelė apie 27–28 dienas, o jauniklius augina ir saugo abu tėvai. Jaunikliai yra greitai savarankiški (precocial), po kelių dienų jau vaikšto ir maitinasi kartu su tėvais.

Domestikacija ir santykiai su žmogumi

Pilkoji žąsis laikoma viena iš pagrindinių naminių žąsų protėvių. Naminės žąsys išvedamos iš Anser anser ir naudojamos mėsai, kiaušiniams bei plunksnoms. Laukinės populiacijos dažnai naudojasi žemės ūkio plotais, todėl gali sukelti nuostolių ūkininkams, išprovokuodamos konfliktus. Dėl tokio sąlyčio su žmonėmis kai kuriose šalyse pilkosios žąsys tapo vietinėmis ir ištisus metus gyvenančiomis populiacijomis (pvz., pietų Anglijoje, kai kuriuose miestuose).

Saugumo būklė ir grėsmės

Tarptautiniu mastu pilkoji žąsis priskiriama prie rūšių, kurių išlikimas yra stabilus (IUCN – Least Concern). Tačiau grėsmės vietiniu mastu gali apimti buveinių nykimą (pelkių ir užliejamų pievų naikinimą), medžioklę, maisto šaltinių pokyčius dėl žemės ūkio intensifikacijos ir žmogaus trukdymą veisimosi teritorijose. Kartais paukščiai patenka ir į eismo ar elektros tinklų pavojų zoną.

Kaip atpažinti laisvai gyvenančią pilkają žąsį

  • Spalva: pilkai ruda su šviesesne krūtine ir rausvu snapu;
  • Dydis: stambi, tvirto kūno sudėjimo;
  • Elgesys: dažnai pastebimos laukuose, pakrančių zonomis, buriasi į būrius;
  • Balso tonas: galingas, „honking“ tipas;
  • Skrydis: skrenda aistringai būriais, dažnai V formacija.

Pilkoji žąsis – svarbi ekologinė ir kultūrinė rūšis: ji daro įtaką buveinių ekosistemoms, yra žinoma žmogaus kultūrose ir ilgą laiką buvo prijaukinta bei naudojama žmonių. Stebėdami ir saugodami jos buveines galime užtikrinti, kad ši įspūdinga rūšis išliktų ir ateities kartoms.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra greitoji žąsis?


A: Greitoji žąsis - tai vandens paukščių Anatidae šeimai priklausanti didelių pilkųjų žąsų rūšis. Tai didžiausia žąsis.

K: Kur paplitusios pilkosios žąsys?


A.: Žąsys yra plačiai paplitusios.

K: Kur žiemą migruoja pilkosios žąsys iš šiaurinės savo arealo dalies?


A: Žąsys iš šiaurinės arealo dalies migruoja į pietus, kad galėtų žiemoti šiltesnėse vietose.

K: Kokie yra naminių žąsų protėviai?


A: Žąsys yra naminių žąsų protėviai, prijaukinti bent nuo 1360 m. pr. m. e.

K: Kur pavasarį žąsys susuka lizdus?


A: Pavasarį pilkosios žąsys keliauja į šiauriau esančias veisimosi vietas, kur lizdus suka pelkėse, pelkėse, aplink ežerus ir pakrančių salose.

K.: Kokio dydžio yra žąsų kiaušinių gūžta?


A: Žąsys deda nuo trijų iki penkių kiaušinių.

K: Kuo žiemą maitinasi pilkosios žąsys?


A: Žiemą žąsys užima pusiau vandens buveines, estuarijas, pelkes ir užtvindytus laukus, maitinasi žole ir žemės ūkio kultūromis.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3