Žaliasis genys (Picus viridis) — aprašymas, paplitimas ir elgsena
Žaliasis genys (Picus viridis): išsamus aprašymas, paplitimas, elgsena, maitinimosi įpročiai, lizdavimas ir buveinių reikšmė — viskas apie šį Europos paukštį.
Aprašymas ir dydis
Žaliasis genys paprastai siekia apie 30–36 cm ilgį, sparnų tūris apie 34–39 cm, svoris dažniausiai 150–220 g. Plunksnos tekstūra yra gana lygi, o uodega tvirta, padedanti laikytis kamienuose. Skiriamos lytinės dėmės: patinai turi raudoną dėmę ant „ūsių“ juostos, o patelės – juodą ar tamsią. Būdingas vaizdas – žalia nugara, gelsvesnė krūtinė ir ryški raudona karūna.Gyvenamoji vieta ir paplitimas
Žaliasis genys gyvena įvairiuose pusiau atvirose kraštovaizdžiuose su nedideliais miškeliais, gyvatvorėmis, pavieniais senais medžiais, miškų pakraščiuose ir užliejamuose miškuose. Labai svarbūs seni lapuočiai medžiai lizdavietėms ir netoliese esančios maitinimosi vietos, kuriose gausu skruzdėlėmis, arba jų lizdų. Tinkamos maitinimosi buveinės apima pievos, viržynai, plantacijos, sodai ir vejos — vietas, kur gausu skruzdžių ir kitų greitai judančių bestuburių. Dėl šių reikalavimų juos dažniau sutinkame kaimiškuose ir priemiesčių rajonuose, rečiau tankiuose miškuose be atviros pievos.Mityba
Pagrindinis žaliausio genio maistas yra skruzdėlių lervos ir suaugusios skruzdėlės, todėl jis daug laiko praleidžia ant žemės. Maistą randančiame dirvožemyje genys naudoja ilgą liežuvį, padengtą lipniu sekretu, ištraukdami skruzdėles iš paviršiaus ir po žemės pluta. Be skruzdėlių, mityboje pasitaiko vabzdžių, vabalų, jų lervų, kartais vaisių ir uogų. Nors genys gali užkopti ant medžių, jis dažnai neria ant žemės, todėl šis elgesys atskiria jį nuo daugumos kitų genių rūšių.Elgsena ir balsas
Žaliasis genys yra santūrus, bet balsingas paukštis. Jis garsiai šaukia, vadinamuoju jafflingu arba „yaffle“ – skambiu, ilgai tęsiamu klyksmu, kuris dažnai skamba tolstančiu ar aidinčiu garsu. Be to, šie geniai retai būna aktyvūs naktimis; dieną jie aktyviai ieško maisto pievose ir pievelėse. Lizdų duobutę genys išsikasa medyje – dažniausiai seni, minkštesnės šerdies arba apstatus medžiai būna pageidaujami.Daugėjimas
Poroje abu partneriai dalyvauja lizdo duobutės kasime ir jauniklių peržiūroje. Patelė padeda 4–6 kiaušinius, kurie perinami apie 19–20 dienų. Po išsiritimo jauniklius abu tėvai maitina ir saugo; jaunikliai išskrenda per maždaug 20–24 dienas nuo išsiritimo. Lizdų vietos pasirinkimas labai priklauso nuo senų medžių gausos teritorijoje.Apsauga ir grėsmės
Tarptautiniu mastu žaliasis genys priskiriamas rūšims, kurių išlikimui ypač svarbios natūralios buveinės: seni lapuočiai medžiai, pievos ir natūralios pievinės ekosistemos. Grėsmės apima senų medžių pašalinimą, buveinių nykimą dėl intensyvios žemdirbystės, pesticidų naudojimą, mažinantį skruzdžių populiacijas, ir urbanizaciją. Išsaugojimo priemonės: palikti ar apsaugoti senus medžius, saugoti pievų plotus, mažinti pesticidų naudojimą ir, prireikus, įrengti specialias dirbtines lizdines vietas, nors natūralios duobutės dažniausiai būna geresnės. Žaliasis genys yra gerai atpažįstamas ir mėgstamas paukštis daugelyje regionų dėl savo spalvingumo ir skambaus balso; išsaugojant tinkamas buveines ir senus medžius, galima užtikrinti šios rūšies ilgalaikį išlikimą.Ieškoti