Gomphotherium — mioceno išnykusi proboscidų gentis, preistorinis dramblys
Gomphotherium — mioceno išnykęs keturailtis preistorinis dramblys: ~3 m aukščio, 4–5 t svorio, paplitęs Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
Gomphotherium - išnykusi proboscidų gentis, išsivysčiusi Šiaurės Amerikos apatiniame miocene. Ji gyvavo maždaug nuo prieš 13,65 iki 1,7 mln. metų (mya).
Nukritus jūros lygiui, šios proboscidų rūšys paplito į Aziją, Europą ir Afriką. Gomphotherium išliko iki plioceno, o jų liekanų rasta įvairiuose žemynuose — pavyzdžiui Čilėje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Kanzase, Tenesyje, Pakistane, Kenijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Išvaizda ir anatomija
Gomphotherium buvo stambus žinduolis — maždaug 3 metrų aukščio (prie pečių) ir, sprendžiant iš kaulų proporcijų, jo svoris siekė 4–5 tonas ir buvo panašus į šiuolaikinį dramblį. Pagrindinis išskirtinumas – keturi iltys: dvi viršutinio žandikaulio iltys ir dvi žemutinio žandikaulio iltys. Apatinės iltys dažnai buvo ilgos ir platokos („kastuvo“ formos), kartais išlinkusios, todėl manoma, kad jas gyvūnai naudojo šaknimis ar augalais kasti, nuimti žolę ar braižyti žemę.
Dantų sandara parodė prisitaikymą prie mišrios mitybos: moliai buvo bunodontiški (su apvaliais gumbais), tinkami kramtyti tiek minkštą žolinę, tiek kai kurias kietesnes augalines dalis. Kaukolė ir kaklas buvo tvirti, o nosies srityje glūdo trumpas čiulptuvas, primenantis modernių dramblių snaigę, bet formoje ir funkcijoje galėjęs skirtis.
Mityba ir gyvenamoji aplinka
Gomphotherium gyveno sausuose miškinguose regionuose netoli ežerų, upių ir pelkių, kur buvo pasiekiama įvairi augmenija. Dėl dantų morfologijos ir ilčių naudojimo šiuos gyvūnus įvardija kaip mišrų mitybinį tipą — jie galėjo ganytis ant žolės, ėsti lapus, ūglius, o taip pat iškasti vandens augalus ir šaknis.
Geografinis paplitimas ir fosilijos
Fosilijos rodo, kad Gomphotherium rūšys paplito per dideles teritorijas: Šiaurės Amerikoje jos atsirado apatiniame miocene, o vėliau išplito į Euras ir Afriką per sausumos koridorius, susidariusius nukritus jūros lygiui. Rasti pavyzdžiai įvairuoja pagal amžių ir morfologiją, todėl gentis apima kelias rūšis ir prijungtas formas. Konkrečios radimvietės, kur rasta Gomphotherium liekanų, yra minėtos aukščiau.
Evoliucija ir išnykimas
Gomphotherium priklausė ankstyviesiems proboscidams, iš kurių vėliau išsivystė kitos gomphothere grupės ir galiausiai dabartiniai drambliai (Elephantidae) bei jų giminės. Tačiau santykiai tarp gentyse ir modernių dramblių nėra vienareikšmiški — daugelis linijų šakojosi ir dalis jų išnyko arba evoliucionavo į kitokias formas.
Šios genties rūšių nykimą lėmė keli veiksniai: klimato kaita (sausėjimas ir miškų atvėrimas), buveinių kitimas, galimas maisto šaltinių sumažėjimas ir konkurencija su kitais dideliais žinduoliais. Pliocene laiku dauguma gomphotherių grupių nyko arba keitėsi į adaptacijas, kurios ilgainiui nesuteikė ilgalaikio išlikimo galimybės.
Reikšmė ir tyrimai
Gomphotherium fosilijos yra svarbios rekonstruojant proboscidų evoliuciją ir senovines ekosistemas. Tyrimai apie jų dantis, iltis ir kaukolės morfologiją padeda suprasti, kaip keitėsi mityba ir elgesys, taip pat leidžia rekonstrutuoti senovines klimato sąlygas ir migracijos kelius tarp žemynų.
Apibendrinant, Gomphotherium buvo vienas iš sėkmingesnių mioceno–plioceno proboscidų, turėjęs specifinę anatomiją (keturias iltis) ir prisitaikantis prie įvairaus maisto. Nors ši gentis jau išnykusi, jos liekanos suteikia vertingos informacijos apie priešistorinius dramblius bei jų artimuosius.
G. angustidens pagal Charles R. Knight
Maitinimo būdas
Apatiniai iltys yra lygiagrečios ir panašios į kastuvą. Jie galėjo būti naudojami maistui iš purvo iškasti. Šie gyvūnai tikriausiai gyveno pelkėse arba prie ežerų, o iltis naudojo vandens augmenijai kasti arba krapštyti.
Tačiau jo giminaičio platybelodono dantų nusidėvėjimo modeliai rodo, kad apatinius iltis jis naudojo medžių žievei nuplėšti, o aštrius dantis, kurie sudarė "kastuvo" kraštą, galbūt naudojo panašiai kaip šiuolaikinis pjautuvas, griebdamas šakas liemeniu ir trindamas jas į apatinius dantis, kad nupjautų nuo medžio.
Skirtingai nei šiuolaikinių dramblių, viršutiniai iltys buvo padengtos emalio sluoksniu. Lyginant su drambliais, kaukolė buvo labiau pailga ir žema, o tai rodo, kad gyvūnas turėjo trumpą liemenį, panašiai kaip tapyras. Palyginti su ankstesniais proboscidais, Gomphotherium turėjo mažiau krūminių dantų; likusieji turėjo aukštas keteras, kurios praplėtė jų šlifavimo paviršių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra gomfoterija?
A: Gomphotherium yra išnykusi proboscidų gentis, išsivysčiusi Šiaurės Amerikos apatiniame miocene.
K: Kada egzistavo Gomphotherium?
A: Gomphotherium egzistavo prieš 13,65-1,7 mln. metų (mia) ir išliko iki plioceno.
K: Kur Gomphotherium paplito nukritus jūros lygiui?
A: Gomphotherium paplito Azijoje, Europoje ir Afrikoje po to, kai jūros lygio kritimas leido jiems persikelti į kitą krantą.
K: Kokio dydžio buvo Gomphotherium?
Atsakymas: Gomphotherium buvo maždaug 3 metrų aukščio, jo svoris siekė 4-5 tonas ir buvo panašus į šiuolaikinį dramblį.
K: Kiek ilčių turėjo Gomphotherium?
A: Gomfoterijus turėjo keturis iltis: dvi ant viršutinio žandikaulio ir dvi ant ilgo apatinio žandikaulio.
K: Kur gyveno Gomphotherium?
A: Gomphotherium gyveno sausuose miškinguose regionuose netoli ežerų.
K: Kokiose šalyse buvo rasta Gomphotherium liekanų?
A: Gomphotherium liekanų rasta Čilėje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Kanzase, Tenesyje, Pakistane, Kenijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Ieškoti