Povandeninis kalnas
Povandeninis kalnas - tai kalnas, iškilęs iš vandenyno dugno. Jis nesiekia vandens paviršiaus (jūros lygio), todėl nėra sala. Paprastai jie susidaro iš povandeninių ugnikalnių. Paprastai jų aukštis nuo jūros dugno siekia 1 000-4 000 metrų (3 000-13 000 pėdų).
Viršūnės dažnai randamos šimtus ar tūkstančius metrų po paviršiumi, taigi ir jūros gelmėse. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje yra apie 100 000 povandeninių kalnų, tačiau ištirta tik keletas jų. Povandeninės kalvos būna įvairių formų ir dydžių, joms būdingas savitas augimo, aktyvumo ir žūties modelis. Pastaraisiais metais pastebėta keletas aktyvių povandeninių kalnų, pavyzdžiui, Loihi povandeninė kalva Havajų ir Imperatoriaus povandeninių kalnų grandinėje.
Jūros kalnai yra viena labiausiai paplitusių vandenynų ekosistemų pasaulyje. Povandeninių kalnų ir povandeninių srovių sąveika bei jų aukštai vandenyje esanti padėtis traukia planktoną, koralus, žuvis ir banginius. Jų poveikį pastebėjo komercinės žvejybos pramonė, ir daugelyje povandeninių kalnų vykdoma intensyvi žvejyba. Susirūpinimą kelia žvejybos poveikis povandeninių kalnų ekosistemoms. Yra gerai užfiksuotų išteklių mažėjimo atvejų. 95 % ekologinės žalos padaroma žvejojant dugniniais tralais, dėl kurių nuo povandeninių kalnų tiesiogine prasme nušluojamos ištisos ekosistemos.
Dauguma povandeninių kalnų dar nėra ištirti ar net kartografuoti. Duomenims rinkti naudojamos dvi technologijos - batimetrija ir palydovinė altimetrija. Yra buvę atvejų, kai kariniai laivai susidūrė su neištirtais povandeniniais kalnais; pavyzdžiui, Muirfieldo povandeninis kalnas pavadintas 1973 m. į jį atsitrenkusio laivo vardu. Tačiau didžiausią pavojų kelia povandeninių kalnų griūtys. Jiems senstant vandens slėgis stumia vandenį į jų šonus ir sukelia nuošliaužas, kurios gali sukelti didžiulius cunamius.
Povandeninio išsiveržimo schema. (raktas: 1. Vandens garų debesis 2. Vanduo 3. Sluoksnis 4. Lavos srautas 5. Magmos kanalas 6. Magmos kamera 7. Dykuma 8. Pagalvinė lava) Spustelėkite, kad padidintumėte.
Batimetrinis vaizdas, rodantis dalį Davidson povandeninio kalno. Taškais pažymėti svarbūs koralų veislynai.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra povandeninis kalnas?
Atsakymas: Povandeninis kalnas - tai kalnas, iškilęs iš vandenyno dugno. Jis nesiekia vandens paviršiaus (jūros lygio), todėl nėra sala. Paprastai jie susiformuoja iš povandeninių ugnikalnių, o jų aukštis nuo jūros dugno paprastai būna 1000-4000 m (3000-13000 pėdų).
K: Kiek pasaulyje yra povandeninių kalnų?
A: Apytikriai skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 100 000 povandeninių kalnų.
K: Kokių organizmų galima rasti ant povandeninių kalnų arba šalia jų?
A: Povandeninių kalnų ir povandeninių srovių sąveika pritraukia planktoną, koralus, žuvis ir banginius.
K: Kaip povandeniniai kalnai paveikė komercinės žvejybos pramonę?
A.: Jų poveikį pastebėjo komercinės žvejybos pramonė, o daugelyje povandeninių kalnų vykdoma intensyvi žvejyba. Tačiau susirūpinimą kelia žvejybos poveikis šioms ekosistemoms, nes dėl dugninio tralavimo, kuris iš jų išnaikina ištisas ekosistemas, mažėja jų ištekliai.
K: Kokiomis technologijomis galima rinkti duomenis apie netyrinėtus arba nekartografuotus povandeninius kalnus?
A: Batimetrija ir palydovinė altimetrija yra dvi technologijos, naudojamos duomenims apie neištirtas arba nepažymėtas povandenines kalvas rinkti.
K: Ar yra kokių nors pavojų, susijusių su neištirtais arba nežinomais povandeniniais kalnais?
A.: Taip - kai kuriais atvejais kariniai laivai susidūrė su neištirtais povandeniniais kalnais; tačiau didžiausią pavojų šie objektai gali kelti dėl šonų griūčių, kai jie sensta ir gali sukelti didžiulius cunamius, jei jie įvyksta netoli apgyvendintų teritorijų.
