Povandeniniai kalnai (seamounts): apibrėžimas, ekosistemos ir grėsmės

Povandeniniai kalnai: jų ekosistemos, biologinė įvairovė, žvejyba ir grėsmės — nuo dugninių tralų iki nuošliaužų ir cunamių.

Povandeninis kalnas - tai kalnas, iškilęs iš vandenyno dugno. Jis nesiekia vandens paviršiaus (jūros lygio), todėl nėra sala. Paprastai jie susidaro iš povandeninių ugnikalnių. Paprastai jų aukštis nuo jūros dugno siekia 1 000-4 000 metrų (3 000-13 000 pėdų).

Viršūnės dažnai randamos šimtus ar tūkstančius metrų po paviršiumi, taigi ir jūros gelmėse. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje yra apie 100 000 povandeninių kalnų, tačiau ištirta tik keletas jų. Povandeninės kalvos būna įvairių formų ir dydžių, joms būdingas savitas augimo, aktyvumo ir žūties modelis. Pastaraisiais metais pastebėta keletas aktyvių povandeninių kalnų, pavyzdžiui, Loihi povandeninė kalva Havajų ir Imperatoriaus povandeninių kalnų grandinėje.

Jūros kalnai yra viena labiausiai paplitusių vandenynų ekosistemų pasaulyje. Povandeninių kalnų ir povandeninių srovių sąveika bei jų aukštai vandenyje esanti padėtis traukia planktoną, koralus, žuvis ir banginius. Jų poveikį pastebėjo komercinės žvejybos pramonė, ir daugelyje povandeninių kalnų vykdoma intensyvi žvejyba. Susirūpinimą kelia žvejybos poveikis povandeninių kalnų ekosistemoms. Yra gerai užfiksuotų išteklių mažėjimo atvejų. 95 % ekologinės žalos padaroma žvejojant dugniniais tralais, dėl kurių nuo povandeninių kalnų tiesiogine prasme nušluojamos ištisos ekosistemos.

Dauguma povandeninių kalnų dar nėra ištirti ar net kartografuoti. Duomenims rinkti naudojamos dvi technologijos - batimetrija ir palydovinė altimetrija. Yra buvę atvejų, kai kariniai laivai susidūrė su neištirtais povandeniniais kalnais; pavyzdžiui, Muirfieldo povandeninis kalnas pavadintas 1973 m. į jį atsitrenkusio laivo vardu. Tačiau didžiausią pavojų kelia povandeninių kalnų griūtys. Jiems senstant vandens slėgis stumia vandenį į jų šonus ir sukelia nuošliaužas, kurios gali sukelti didžiulius cunamius.

Susidarymas ir tipai

Povandeniniai kalnai formuojasi keliais pagrindiniais būdais: išsiveržus lavai virš tektoninių plokščių kraštų arba karštųjų taškų, susidarius uolienoms prie srovės pakeitimų, arba kaip senų salų ir vulkaninių grandinių likučiai, panirę dėl plokščių judėjimo ir eustazės. Kai kurie specifiniai tipai:

• Vulkaninės kalvos – susiformavusios iš ugnikalnių veiklos, dažnai su simetriškais šlaitais.
• Guyot'ai (plokščiagalviai kalnai) – anksčiau virš vandens buvusios viršūnės, kurių viršūnės apdorotos bangų ir vėliau nusėdo.
• Seamount grandinės – susiformuojančios plokštei juda virš karštosios dėmės, pavyzdžiui, Havajų ir Imperatoriaus grandinė.

Ekosistemos ir biologinė įvairovė

Povandeniniai kalnai veikia kaip „oazės“ viduryje atviro vandenyno: jie sutraukia maistingąsias medžiagas, sukeldami lokalų aukštynplaukį ir didesnį biologinį aktyvumą. Dėl to čia dažnai susiformuoja tankesnės planktono sankaupos, koralų „sodai“, spongijų bendrijos ir žuvų koncentracijos. Svarbūs faktai:

• Koralai ir sūriovės – šaltųjų vandens koralai ir spongijos sudaro sudėtingus mikrobuveinių tinklus, kurie teikia prieglobstį ir maistą daugeliui rūšių.
• Žuvų koncentracijos – daugelis komercinių rūšių (pvz., tunai, menkės ar kitos migracinės žuvys) naudojasi povandeniniais kalnais kaip maitinimosi ir neršto vietomis.
• Endemizmas – dėl izoliacijos kai kurios rūšys yra endeminės ir randamos tik atskiruose povandeniniuose kalnuose.

Žmogaus veikla ir grėsmės

Nors jau minima intensyvi dugninė tralų žvejyba (kuri naikina koralų sodus ir spongijas), yra ir kitų svarbių grėsmių:

• Dugninė tralų žvejyba – mechaninis, plataus masto natūralių bendrijų išardymas, ilgai atsigauti galinčios bendrijos tiesiog sunaikinamos.
• Gilusis jūros gavyba – planuojama ar vykdoma mineralų gavyba (pvz., polimetaliniams nikelio, vario, kobalto telkiniams), kuri gali negrįžtamai pakeisti dugno struktūrą.
• Transporto ir inžinerinės veiklos poveikis – povandeniniai kabeliai, platformos, taip pat avarijos gali turėti lokalią žalą.
• Klimato kaita ir okliuminė kaita – kylančios vandens temperatūros, deguonies stokos ir vandenyno rūgštėjimas veikia koralus ir kalkinių organizmų gebėjimą formuoti skeletus.

Tyrimai ir kartografavimas

Didžioji dauguma povandeninių kalnų dar nėra išsamiai ištirta. Tyrimuose naudojamos technologijos:

• Batimetrija – daugiasvietė echoskopa (multibeam) leidžia gauti aukštos raiškos dugno žemėlapius.
• Palydovinė altimetrija – leidžia aptikti laivo gravitacinio lauko pokyčius, kurie rodo povandeninių kalnų buvimą net jei nėra tiesioginių matavimų.
• ROV ir AUV – nuotoliniai ir autonominiai povandeniniai aparatai leidžia filmuoti, imti mėginius ir tirti biologinę įvairovę.
• Manomi ir vietiniai žemėlapiai – istorinių laivų duomenys, giluminės žvejybos ataskaitos ir sonaro registracijos papildomai vertingos.

Geriau suprasti povandeninių kalnų ekologiją svarbu ne tik mokslui, bet ir tvariam išteklių valdymui bei saugumui jūroje.

Pavojai ir natūralios grėsmės

Povandeniniai kalnai yra geologiškai aktyvios struktūros, todėl kelia tam tikrų natūralių pavojų:

• Nuošliaužos ir masažai – didelės urvinės ar šlaitų nuošliaužos gali sukelti didžiules nuotekas, kurios išstumdamos vandenį gali generuoti cunamius. Tokios nuošliaužos gali būti sukeltos tektoninių judesių, stiprių smūginių bangų ar erozijos.
• Vulkaninė veikla – jei povandeninis kalnas yra aktyvus ugnikalnis, gali būti išsiveržimų, hidroterminės veiklos ir susijusių pavojų.
• Navigacijos rizika – neištirti viršūnių masyvai kelia riziką povandeninei navigacijai, povandeniniams laivams ar povandeniniams kabeliams.

Apsauga ir valdymas

Siekiant išsaugoti povandeninių kalnų ekosistemas ir sumažinti žmogaus veiklos žalą, taikomos kelios priemonės:

• Jūrų saugomos teritorijos (JST) ir ribojimai žvejybai – ypač efektyvus būdas užkirsti kelią tralavimui jautriose zonomse.
• Tyrimų ir stebėjimo programos – geresni žemėlapiai ir biologiniai tyrimai leidžia nustatyti prioritetines apsaugos vietas.
• Tarptautinis reguliavimas – jūrinės erdvės, esančios už nacionalinių jurisdikcijų ribų, reikalauja tarptautinio dėmesio dėl išteklių valdymo ir apsaugos.
• Tvaraus išteklių naudojimo taisyklės – įskaitant atsargumo principą dėl giluminės jūros kasybos ir griežtas aplinkosaugos reikalavimus.

Išvados

Povandeniniai kalnai yra biologiniu, geologiniu ir ekonominiu požiūriu svarbios jūros struktūros. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį vandenyno biologinėje įvairovei ir ekosisteminių paslaugų teikime, tačiau dėl žmonių veiklos — ypač dugninės tralų žvejybos ir galimos giluminės gavybos — daugelis jų bendrijų yra pažeidžiamos. Platus žemėlapių sudarymas, moksliniai tyrimai ir tarptautinis reguliavimas yra būtini norint derinti tvarų žmonių interesų tenkinimą su šių unikalių ir lėtai atsiganiančių ekosistemų išsaugojimu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra povandeninis kalnas?

K: Kiek pasaulyje yra povandeninių kalnų?

K: Kokių organizmų galima rasti ant povandeninių kalnų arba šalia jų?

K: Kaip povandeniniai kalnai paveikė komercinės žvejybos pramonę?

K: Kokiomis technologijomis galima rinkti duomenis apie netyrinėtus arba nekartografuotus povandeninius kalnus?

K: Ar yra kokių nors pavojų, susijusių su neištirtais arba nežinomais povandeniniais kalnais?

Paieška pagal raidę