Auksaspalvė zylė (Carduelis carduelis) – aprašymas, paplitimas ir mityba

Auksaspalvė zylė — Carduelis genties zylės. Tai smulkūs, grakštūs paukščiai iš Fringillidae šeimos, gerai pažįstami dėl ryškios veido ir sparnų spalvos bei akrobatinio elgesio prie sėklų kekių.

Išvaizda

Dydis: apie 11–13 cm ilgis, svoris: 14–20 g, sparnų išskėtis: 21–25 cm.

Tipinė apybraiža: raudona veido sritis, kurios šonuose yra juodos ir baltos spalvos žymės; nugarą ir šonus dengia šviesiai ruda, o sparnų plotelį puošia ryškus geltonas pleistras. Uodega ir sparnų galai - tamsūs. Patinai ir patelės panašūs, tačiau patinai gali turėti intensyvesnį raudonį veide. Jaunikliai yra ne tokie ryškūs, jų veidas pilkesnis.

Paplitimas ir buveinė

Auksaspalvės zylės peri Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų ir Centrinėje Azijoje, dažniausiai atvirose, iš dalies miškingose žemumose. Jos gyvena pievose, soduose, parkuose, gyvatvorėse ir lengvuose miškuose. Gyvena švelnesnėse vakarinėse arealo dalyse, bet migruoja iš šaltesnių regionų. Net ir vakaruose ji vietomis persikelia, kad išvengtų blogų oro sąlygų. Ši rūšis buvo introdukuota daugelyje pasaulio regionų — pavyzdžiui, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje — kur ji sėkmingai prisitaikė prie naujų buveinių.

Mityba

Auksaspalvės zylės yra sėklėdžiai: jų mėgstamiausias maistas yra smulkios sėklos, pavyzdžiui, erškėtuogių ir arbatžolių. Jos dažnai kabinasi prie sėklų galvučių ir akrobatiškai išlukštena sėklas sparnais užtvirtindamos save. Pavasarį ir vasarą, ypač maitindamos jauniklius, jos papildomai vartoja vabzdžius ir jų lervas, nes reikia baltymų augančioms lervoms. Žiemą auksaspalvės zylės reguliariai lankosi paukščių lesyklose — ypač mėgsta smulkių sėklų mišinius ir nyjerio (thistle) sėklas.

Perėjimas ir veisimas

Lizdą suka dažniausiai aukštų lapuočių medžių išorinėse šakelėse arba tankesnėse krūmų dalyse; kai kuriose srityse naudoja ir bambukus. Lizdas yra iš smulkių šakelių, samanų, žolių ir išklotas plaukais ar pūkais. Dedami 4–6 kiaušiniai, kurie paprastai išsirita per 11–14 dienų. Dažniausiai inkubuoja tik patelė, o patinas maitina ją per perėjimo laikotarpį. Paukštukai išskrenda po maždaug 13–18 dienų nuo išsiritimo; kartais per metus būna 1–2 vados.

Elgsena ir socialumas

Žiemą auksaspalvės zylės susiburia į būrius, kuriuose gali būti iki keturiasdešimties paukščių ar daugiau — tokiuose pulkuose jos lengviau randa maisto ir saugosi plėšrūnų. Dienos metu būriai migruoja tarp maitinimosi vietų. Giesmė — trapi, skambi ir melodinga čiulbėjimo melodija; jų kalba sudaryta iš įvairių „čiulbėjimų“ ir „čirpimų“.

Grėsmės ir apsauga

Natūralūs plėšrūnai yra mažieji plėšrieji paukščiai, katės ir kai kurie žinduoliai, kurie naikina lizdus. Žmonių veikla — buveinių nykimas, intensyvi žemės ūkio praktika ir neteisėtas gaudymas (kai kuriose vietose) — taip pat kelia grėsmę. Tarptautiniu mastu auksaspalvė zylė klasifikuojama kaip rūšis, kurios nykimo lygis nėra kritinis (IUCN dažniausiai priskiria „Least Concern“), tačiau vietinės populiacijos gali būti pažeidžiamos.

Įdomu žinoti

• Aukštas prisitaikymo laipsnis leisdavo rūšiai sėkmingai plėstis ir prisitaikyti prie žmogaus sukurtų kraštovaizdžių.
• Dažnai stebimos prie lesyklų — ypač žiemą, kai lauke mažiau natūralių maisto šaltinių.
• Gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje paprastai 3–5 metai, tačiau aptikti individai gali sulaukti ir daugiau nei 10 metų.

Auksaspalvė zylė yra lengvai atpažįstama ir mėgstama paukštis daugelyje regionų dėl savo spalvingo apdarėlio ir malonaus čiulbėjimo; stebėti ją galima tiek natūraliose pievose ir miško pakraščiuose, tiek miesto soduose ir net prie namų lesyklų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra auksavabalių gentis?

K: Kokiai šeimai priklauso auksavabaliai?

K: Kur peri auksinukės?

K: Ar auksinukas yra nuolatinis paukštis visame savo paplitimo areale?

K: Kokį maistą renkasi auksinukės?

K: Kur auksavabaliai suka lizdus?

K: Kiek kiaušinių deda auksavabaliai ir per kiek laiko jie išsirita?

Paieška pagal raidę