Erškėtrožė
Paprastasis erškėtis - tai Asteraceae šeimai priklausančių žydinčių augalų grupė, kurių žiedai turi aštrius dyglius. Dyglių dažnai būna visame augale - ant stiebo ir plokščiųjų lapų dalių. Tai apsaugo augalą nuo žolėdžių gyvūnų, neleisdama jiems suėsti augalo.
Kartais terminu "osetis" vadinami būtent Cynareae grupės (sinonimas - Cardueae) augalai, ypač Carduus, Cirsium ir Onopordum gentys. Tačiau kartais ir šiai grupei nepriklausantys augalai vadinami osetais, o tokiu atveju osetai sudarytų polifiletinę grupę.
Erškėtrožė yra Škotijos augalinė emblema.
Pienių raktažolių žiedkočiai
Taksonomija
Asteraceae gentys, kurių bendriniuose pavadinimuose dažnai vartojamas žodis osetis, yra šios:
- Arctium - varnalėša
- Carduus - muskusinis erškėtis ir kt.
- Carlina - Carline Thistle
- Centaurea - Žvaigždinis erškėtis
- Cicerbita - Sėjamoji erškėtrožė
- Cirsium - paprastasis erškėtis, lauko erškėtis ir kt.
- Cnicus - palaimintasis erškėtis
- Cynara - Artišokai, kardeliai
- Echinops - Globethistle
- Notobasis - Sirijos erškėtis
- Onopordum - medvilninis erškėtis, dar vadinamas škotų arba škotiškuoju erškėčiu
- Scolymus - Auksinis erškėtis arba austrių erškėtis
- Silybum - Pieno raktažolė
- Sonchus - Sėjamoji erškėtrožė
Kitų šeimų, ne Asteraceae, augalai, kurie kartais vadinami erškėčiais, yra šie:
- Salsola - druskė, sūriažolė arba rusiškas asiūklis (Chenopodiaceae šeima)
Heraldika
Nuo Aleksandro III (1249-1286 m.) laikų erškėtis yra nacionalinis Škotijos herbas, o 1470 m. Jokūbo III išleistose sidabrinėse monetose jis buvo naudojamas. Jis yra Škotijos aukšto rango riterių ordino "Thistle Order" simbolis. Jis sutinkamas daugelyje Škotijos simbolių ir kaip kelių Škotijos futbolo klubų pavadinimas. Škotijos karūna vainikuotas eršketas yra septynių iš aštuonių Škotijos policijos pajėgų simbolis (išimtis - Šiaurės policija). Erškėtis taip pat yra Škotijoje, Edinburge, atsiradusios enciklopedijos "Encyclopædia Britannica" emblema. Karnegio Mellono universiteto herbe yra erškėtrožė.
Kilmė - Škotijos simbolis
Pasak legendos, įsiveržusi norvegų kariuomenė naktį bandė prasmukti į škotų kariuomenės stovyklą. Per šią operaciją vienam basam norvegui atsitiko nelaimė - jis žengė ant erškėčio, todėl ėmė šaukti iš skausmo ir taip perspėjo škotus apie šiauriečių užpuolikus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad konkreti proga buvo Largso mūšis, kuris žymėjo Norvegijos karaliaus Hakono IV (Haakono Vyresniojo), kuris, kontroliuodamas Šiaurės salas ir Hebridus, kelerius metus vargino Škotijos karalystės pakrantę, pasitraukimo pradžią. Ginčijamasi, apie kurią erškėtrožių rūšį kalbama originalioje legendoje. Populiari šiuolaikinė vartosena pirmenybę teikia medvilniniam erškėtuogiui Onopordum acanthium, galbūt dėl jo įspūdingesnės išvaizdos, nors mažai tikėtina, kad jis viduramžiais augo Škotijoje; labiau tikėtina, kad tai būtų spygliuotasis erškėtis Cirsium vulgare, kuris Škotijoje yra gausi vietinė rūšis. Taip pat buvo pasiūlytos kitos rūšys, įskaitant nykštukinį erškėtuogį Cirsium acaule, muskusinį erškėtuogį Carduus nutans ir melancholiškąjį erškėtuogį Cirsium heterophyllum.
Škotijos erškėtrožė kaip heraldinis ženklelis.
Naudojimas medicinoje
Maud Grieve rašė, kad Plinijus ir viduramžių rašytojai manė, jog jis gali grąžinti plaukus nuplikusioms galvoms, o ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo tikima, kad tai vaistas nuo galvos skausmo, maro, vėžio, opaligės, opų, galvos svaigimo ir geltos.
