Dyglio ordinas (The Most Ancient and Most Noble Order of the Thistle) yra Škotijai skiriamas aukščiausias riterių ordinas. Jo ištakos apipintos legendomis ir istorinėmis interpretacijomis; aiškiai nustatytas šiuolaikinis ordino atgaivinimas siejamas su Jokūbu VII (Anglijos karalius Jokūbas II), kuris 1687 m. paskelbė ordino atnaujinimą. Ordiną sudaro suverenas ir šešiolika riterių arba damų bei tam tikras skaičius „papildomųjų“ narių — dažniausiai Didžiosios Britanijos ir užsienio karališkųjų šeimų atstovai. Suverenas turi galutinį žodį sprendžiant, kas gali tapti ordino nariu; skirtingai nei daugelyje kitų ordinių, įprastai nėra formalios vyriausybės rekomendacijos.
Istorija ir kilmė
Ordino senumas dažnai minima kaip simbolinė tradicija, o tikri dokumentiniai šaltiniai apie nuolatinį ordino veikimą randami vėlesniais laikais. XIX–XX a. istorikai pabrėžia, kad nors diegta daug legendų apie ordino viduramžius ir ankstyvąsias Karalystės tradicijas, dabartinė ordino struktūra ir ceremonijos iš esmės datuojamos XVIII a. atgaivinimu ir vėlesnėmis pertvarkomis.
Statusas, narystė ir reikalavimai
Oficialiai ordino sudėtį sudaro suverenas ir šešiolika riterių ar damų. Tradicinė praktika reiškia, kad dauguma tų šešiolikos paprastai būna gimę ar kilę iš Škotijos, nors „papildomieji“ nariai (pvz., karališkųjų šeimų atstovai) tokių reikalavimų neturi. Suverenui paliekama teisė skirti narius pagal savo nuožiūrą; taikoma precedento ir monarcho valios kombinacija, o ne įprasta vyriausybės rekomendacija.
Emblema, šūkis ir globėjas
Pagrindinės ordino emblemos yra erškėtrožė (dyglis) — tradicinė Škotijos gėlė — ir šventasis Andriejus, laikantis saltirą (X formos kryžių). Ordino šūkis yra Nemo me impune lacessit — lotyniškai "Niekas manęs be bausmės neprovokuoja" (dažniau verčiama „Niekas manęs nebaudžiamai nepuola“ arba „Niekas manęs nesulaukdamas bausmės neprovokuoja“). Tas pats šūkis matomas ir Jungtinės Karalystės karališkajame herbe, naudojamame Škotijoje, bei ant kai kurių svaro monetų. Šventasis Andriejus laikomas ordino globėju.
Ceremonijos, insignija ir Thistle Chapel
Ordino nariai turi specifinę ceremoninę aprangą ir insigniją: mantiją (dažniausiai žalią apsiaustą su ordino simbolika), koljė ar grandinę su dyglio motyvais bei ženklelį, kuriame vaizduojama erškėtrožė su karūna ir saltira. Oficialių įšventinimo ceremonijų vieta tradiciškai yra Thistle Chapel St Giles' katedroje Edinburge — specialiai ordino reikmėms pritaikyta koplyčia, kur vyksta įšventinimai ir religinės pamaldos.
Padėtis tarp kitų Britanijos ordinų
Dauguma Didžiosios Britanijos riterių ordinų veikia visoje Jungtinėje Karalystėje, tačiau trys aukščiausio rango ordinai tradiciškai yra susieti su atskiromis Karalystėmis: Anglijos Kilniausias Pasagos ordinas (The Most Noble Order of the Garter) yra seniausias ir aukščiausias, Dyglio ordinas užima antrą vietą pagal vyresniškumą ir yra skirtas Škotijai, o Šv. Patriko ordinas (The Most Illustrious Order of St Patrick) buvo skirtas Airijai — pastarasis tapo neaktyvus po Airijos Respublikos įkūrimo; paskutinis naujas Šv. Patriko riteris buvo įšventintas 1927 m., o paskutinis šio ordino gyvas narys mirė 1974 m.
Dyglio ordinas išlaiko svarbią simbolinę rolę Škotijos ceremonialinėje ir valstybėje tradicijoje: ordino nariai dažnai yra iškilūs Škotijos visuomenės, kultūros, teisės, kariuomenės ar politikos veikėjai, o jų dalyvavimas valstybiniuose renginiuose akcentuoja ordino istorinę reikšmę.







