Karališkasis Viktorijos ordinas yra Didžiosios Britanijos ordinas, suteikiamas monarchės asmeninio sprendimo tvarka už asmeninę tarnystę karalienėi arba monarchijai. Skirtingai nuo kai kurių kitų garbės ordinų — kaip, pavyzdžiui, Padangtės ar Taurininko ordinų — šiame apdovanojime Ministras Pirmininkas nesiūlo kandidatų: jis yra grynai monarchės prerogatyva.

Istorija ir paskirtis

Ordiną 1896 m. balandį įsteigė karalienė Viktorija, norėdama pagerbti ir atlyginti už asmeninę tarnystę sau bei šeimai. Nuo įsteigimo ordinas teikiamas tiek britams, tiek užsieniečiams (šie pastarieji dažnai gauna honorarinius laipsnius) — pavyzdžiui, užsienio valstybių pareigūnai ir ambasadoriai gali sulaukti apdovanojimo už pagalbą valstybinių vizitų metu.

Klasės ir ženkleliai

Karališkasis Viktorijos ordinas turi kelias laipsnių pakopas; tradiciškai išskiriamos šios klasės:

  • Didysis kryžius (Knight/Dame Grand Cross, GCVO) — aukščiausias ordino laipsnis;
  • Ridikuliaras / Komandoras riteris (Knight/Dame Commander, KCVO / DCVO) — suteikia riterio / damės titulą britų subjectams;
  • Komandoras (Commander, CVO);
  • Leitenantas (Lieutenant, LVO) — anksčiau žymėtas kaip 4-o laipsnio narys;
  • Narys (Member, MVO) — 5-asis laipsnis.

Taip pat egzistuoja Karališkasis Viktorijos medalas (Royal Victorian Medal, RVM), įsteigtas tais pačiais tikslais — pagerbti asmenis už ilgalaikį ir ištikimą tarnavimą karališkajai šeimai. Medalis būna aukso, sidabro ir bronzos.

Ordino ženklai tradiciškai yra baltu emaliu dengtas Maltos kryžius su centriniu medalionu, kuriame vaizduojamas valdovo herbas ar monograma, viršuje — karūna. Aukštesniesiems laipsniams priklauso ir žvaigždė (star), kabanti per petį juosta ar grandinė.

Investitūra ir ceremonijos

Apdovanojimai gali būti įteikiami privačiai monarchės rankomis arba per oficialias investitūras — dažnai tai vyksta per priėmimus Bekingamo rūmuose arba Vindzoro pilyje. Per valstybinius vizitus užsienyje karalienė ar kitas karališkosios šeimos narys gali investuoti į asmenis vizito šalyje; pirmieji užsieniečiai, gavę ordiną, buvo Alpes Maritimes prefektas ir Nicos meras 1896 m. per karalienės Viktorijos vizitą Prancūzijos pietuose.

Savojos koplyčia ir pamaldos

Ordino koplyčia yra vadinamasis Savojos karalienės koplyčia (Queen's Chapel of the Savoy) — „karališkoji ypatybė“, kuri dėl istorinių priežasčių yra privati valdovo nuosavybė, nes valdovas yra Lankasterio hercogas. Kadangi Savojos koplyčia nėra didelė, oficialios pamaldos ir tarnystės apdovanotiesiems dabar rengiamos kas kelerius metus didesnėse erdvėse — pavyzdžiui, Švento Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje.

Gavėjai ir reikšmė

Ordinas tradiciškai suteikiamas karališkosios šeimos nariams, ilgai monarchijai tarnavusiems asmenims, dvarininkams, diplomatinio korpuso nariams bei kitiems, kurie padėjo ar aptarnavo monarchę asmeniškai. Britų subjektams aukštesni laipsniai (GCVO, KCVO/DCVO) suteikia riterišką titulą; užsieniečiai dažnai gauną honorarinius skyrimus ir paprastai nenaudoja britų titulų.

Kadangi ordinas yra monarchės asmeninis apdovanojimas, jis išlaiko artimą ryšį su karališkosios šeimos kasdienybe ir tarnyba, ir jo skyrimas dažnai atspindi asmeninę valdovo ar valdovės padėką.

Viktorijos šūkis (ordino devizas) primena jo įkūrėją ir asmeninį ryšį su karaliene.