Gesso yra gruntas arba pagrindas tapybai ant medžio ar drobės. Tai baltų dažų mišinys. Jį sudaro rišiklis, sumaišytas su pigmentu. Tradiciškai rišamoji medžiaga yra klijai arba želatina, o pigmentas - kreida, gipsas arba gipsas. Šiuolaikinėje praktikoje dažnai naudojamas akrilinis gesso, kurio rišiklis yra akrilo emulsija, o pigmentas dažniausiai — titano dioksidas, suteikiantis nepermatomą baltą spalvą ir didesnį šviesos atspindį.

Gesso naudojamas dailėje paviršiams (medžio plokštėms, drobėms ir skulptūroms) paruošti tapybai. Ant gesso tepami dažai ir (arba) kitos medžiagos. Viena iš priežasčių, kodėl paviršius dengiamas geso sluoksniu, yra ta, kad medžio ar drobės paviršius yra šiurkštus arba nelygus, o spalva - nelygi. Gesso "gruntavimas" leidžia menininko pasirinktam objektui atsiskleisti ryškiau nei kitu atveju.

Net jei paviršius nėra šiurkštus, daugelis dailininkų, prieš pradėdami tapybą, vis tiek jį gruntuoja, nors gali naudoti savo pasirinktus dažus ar "plovimo" priemones. Taip elgiamasi todėl, kad gruntas, nors jo tiesiogiai nematyti, gali pakeisti ir pagerinti nuo paviršiaus atsispindinčios šviesos kokybę. Tačiau gesso ypač naudingas šiurkščiam ar nelygiam paviršiui.

Sudėtis ir tipai

  • Tradicinis gesso (kartais vadinamas „rūgštiniu“ arba „klijiniu“): rišiklis – natūralūs klijai (pvz., triušio odos klijai), pigmentai – kreida arba gipsas. Tinka kietoms, nelankčioms atramoms (pvz., medinėms plokštėms). Tradicinis gesso yra labai glotnus ir suteikia idealų paviršių šviesių, smulkių linijų tapymui, bet gali luptis ant lankstaus paviršiaus.
  • Akrilinis gesso: rišiklis – akrilo emulsija; užpildai – kalcio karbonatas arba kiti užpildai; pigmentai – dažnai titano dioksidas. Akrilinis gesso yra lankstesnis nei tradicinis, gerai prilimpa prie drobių ir medžio, greičiau džiūsta ir yra plačiai naudojamas šiuolaikinėje tapyboje.
  • Tonuotas gesso: gaminamas su spalvotais pigmentais, leidžia sutrumpinti atsparinimo (angl. underpainting) etapą ir geriau kontroliuoti spalvų intensyvumą.

Kam gesso reikalingas

  • Pagerina dažų sukibimą su pagrindu ir sumažina dažų įsigėrimą į porėtus paviršius.
  • Suteikia tinkamą paviršiaus „tooth“ (šiurkštumą), kad dažai geriau laikytųsi.
  • Padidina spalvų šviesumą ir kontrastą, nes baltas sluoksnis stiprina atspindimą šviesą.
  • Apsaugo medieną ir drobę nuo riebalų ar rūgščių migracijos (ypač svarbu prieš aliejinę tapybą — medieną reikėtų iš anksto išsisluoksniuoti ir užsandarinti).

Kaip naudoti (žingsnis po žingsnio)

  • Paruoškite paviršių: nuvalykite dulkes, riebalus. Mediniams darbams rekomenduojama size’inimas (pvz., PVA arba triušio odos klijais), kad sumažintumėte pernelyg didelį įgėrimą.
  • Užmaišykite arba paruoškite gesso pagal instrukcijas (aiškios skystesnės konsistencijos sluoksniui, tirštesnės – storesniam padengimui).
  • Tepkite plonu, tolygiai paskirstytu sluoksniu teptuku, voleliu arba mentele. Stenkitės vengti storų lašų ir brūkšnių.
  • Palaukite išdžiūvimo: akrilinis gesso dažniausiai džiūsta per 20–60 minučių (priklausomai nuo storio ir sąlygų), tradicinis gali reikalauti ilgesnio džiūvimo laiko.
  • Jei reikia, švelniai nušlifuokite (pvz., smulkus švitrinis popierius, grūdėtumas 180–320) tarp sluoksnių, kad būtų glotnesnis paviršius.
  • Užtepkite 2–4 sluoksnius (ar daugiau, priklausomai nuo norimos opacijos ir paviršiaus tipų). Ant lygių plokščių menininkai kartais naudoja 6+ sluoksnių, kad pasiektų labai lygų „panel“ paviršių.

Patarimai

  • Akrilas prieš aliejus: ant išdžiūvusio akrilinio gesso galima dažyti aliejiniais dažais — tai įprasta praktika. Tačiau rekomenduojama palaukti, kol gesso pilnai išsikurs (24–48 val., priklausomai nuo aplinkos), kad išvengtumėte problemų su sukibimu ar kryžminiu džiūvimu.
  • Tradicinis gesso netinka ant labai lankstaus drobės — jis gali įtrūkti. Tradicinis gesso dažniausiai naudojamas ant medinių panelių arba paruoštų piešimo lentų.
  • Norint gauti ypač matinį arba labai glotnų paviršių, naudokite mažiau užpildo arba šlifuokite tarp sluoksnių.
  • Jeigu norite sumažinti baltumą, naudokite tonuotą gesso arba praskieskite baltą gesso nedideliu kiekiu spalvoto pigmento.

Saugos ir priežiūra

  • Vengti įkvėpimo dulkėtų medžiagų: šlifuojant džiūstantį gesso, naudokite dulkių kaukę arba vėdinamą darbo vietą.
  • Laikyti uždarytame inde, kad neapdžiūtų. Akrilinis gesso gali užgesti, o tradicinis — tapti maistinė terpė mikroorganizmams, todėl laikykite sausoje vietoje.
  • Atliekas tvarkykite pagal vietos normas — nerasite didelių kenksmingų cheminių medžiagų, tačiau patartina vengti patekimo į nuotekas dideliais kiekiais.

Galiausiai, gesso yra vienas iš pagrindinių įrankių tiek klasikinėje, tiek šiuolaikinėje tapyboje: tinkamai parinktas ir teisingai užteptas jis užtikrina geresnį dažų elgesį, ilgaamžiškumą ir pageidaujamą paviršiaus estetiką.