Indijos generalgubernatorius (vicekaralius): pareigos ir istorija

Sužinokite Indijos generalgubernatoriaus (vicekaraliaus) pareigas, vaidmenį ir istoriją nuo 1773 m. iki Britų Indijos valdymo viršūnės.

Indijos generalgubernatorius buvo britų administracijos vadovas Britų Indijoje. Jis buvo vadinamas vicekaraliumi, nes buvo monarcho, kuris daugelį metų buvo karalienė Viktorija, atstovas.

Šios pareigos buvo įsteigtos 1773 m. ir pavadintos "Fort Viljamo prezidentūros generalgubernatoriumi". Iš pradžių šis pareigūnas tiesiogiai kontroliavo tik Viljamo fortą, tačiau prižiūrėjo kitus Britų Rytų Indijos kompanijos pareigūnus Indijoje. Tačiau 1833 m. gubernatoriui buvo suteikta visiška visos Britų Indijos kontrolė ir nuo tada jis buvo vadinamas Indijos generalgubernatoriumi.

Pareigos ir įgaliojimai

Indijos generalgubernatoriaus funkcijos per laiką keitėsi, tačiau pagrindinės pareigos buvo šios:

• Vyriausioji administracija: vadovauti civilinei valdžiai Britų Indijoje, prižiūrėti provincijų administraciją ir užtikrinti įstatymų vykdymą.
• Įstatymų leidyba: turėti teisę inicijuoti ir patvirtinti įstatymus visoje Britų Indijoje per savo valdymo institucijas ir tarybas.
• Užsienio ir santykių su princų valstybėmis valdymas: atstovauti britų interesams prieš Indijos kunigaikštystes (princely states) ir tvarkyti sutartis, “paramountcy” principo vykdymą.
• Karinė koordinacija: nors kariuomenės vadas (Commander-in-Chief) buvo atskiras postas, generalgubernatorius turėjo reikšmingą įtaką kariniams sprendimams ir krizės metu koordinavo pajėgas.
• Administracinė priežiūra: skirti aukštesnius pareigūnus, prižiūrėti Indijos civilių tarnybą (Indian Civil Service) ir kontroliuoti fiskalinius bei teisinius reikalus.

Trumpa istorijos apžvalga

Oficiali pareigybė kilo iš 1773 m. priimto Reglamento akto (Regulating Act), kuriuo buvo įsteigtas Fort Viljamo prezidentas su didesnėmis įgaliojimais. Pirmieji generalgubernatoriai turėjo ribotą valdžią, bet po 1833 m. Paskutinioji Britų Rytų Indijos kompanijos įmonės reforma (Charter Act) aiškiai padrąsino centrinių įgaliojimų plėtrą — nuo tada generalgubernatorius tapo visos Britų Indijos aukščiausia valdžia.

Po 1857 m. sukilimo ir 1858 m. priimtų įstatymų valdymas buvo perkeliamas iš Britų Rytų Indijos kompanijos į Britų Vyriausybę. Nuo tada pareigybė oficialiai buvo žinoma kaip Viceroy and Governor-General (vicekaralius ir generalgubernatorius) — monarcho atstovas Indijoje. 1876 m. monarchės statusas buvo papildytas titulu "Indijos imperatorė" (Empress of India), o vicekaraliaus vaidmuo išliko svarbiu imperijos administracijos elementu.

Kapitalo vieta ilgą laiką buvo Kalkuta (Fort William). 1911 m. Londone priimtas sprendimas perdėliojo sostinę į Naująjį Delį (New Delhi), kuriame vėliau stovėjo vicekaraliaus rezidencija ir administraciniai pastatai.

Žymūs generalgubernatoriai (vicekaraliai)

• Warren Hastings (pirmasis aktyvus generalgubernatorius pagal 1773 m. tvarką)
• Lord Canning (pirmasis, kurio kadencija apėmė perėjimą 1858 m. ir kuris vadintas vicekaraliumi)
• Lord Curzon (žinomas dėl administracinių reformų ir architektūrinių paveldo iniciatyvų, vadovavo 1899–1905)
• Lord Mountbatten (paskutinis britų vicekaralius; vadovavo per Indijos nepriklausomybės procesą 1947 m.)

Pabaiga ir paveldas

Britų vicekaraliaus institucija nutraukta 1947 m., kai Britų Indija pasidalino į nepriklausomas Indijos ir Pakistano valstybes. Po nepriklausomybės kai kurios funkcijos išliko kaip naujų valstybių gubernatorių pareigos (pvz., Indijos generalgubernatorius tapo pirmuoju nepriklausomos Indijos generalgubernatoriumi, o vėliau — Respublikos prezidentu). Vicekaraliaus institucija yra reikšminga istorijoje dėl savo įtakos teritorijų administravimui, teisinei sistemai, infrastruktūrai ir kolonijinei politikai, kurios padariniai juntami iki šiol.

Jeigu domina giliau, galima nagrinėti atskirų generalgubernatorių biografijas, jų reformų poveikį vietinei administracijai ir santykius su Indijos visuomene bei princely states.

Istorija

Daugelį Indijos dalių valdė Rytų Indijos kompanija, kuri turėjo būti Mogolų imperatoriaus atstovė.

Po 1857 m. Indijos sukilimo Rytų Indijos kompanija buvo panaikinta, o jos valdomos Indijos subkontinento žemės buvo perduotos tiesioginei Didžiosios Britanijos vyriausybės kontrolei. Generalgubernatorius vadovavo centrinei Indijos vyriausybei Kalkutoje ir buvo atsakingas imperijos vyriausybei Londone. Likusią Indijos subkontinento dalį valdė daugybė kunigaikščių valdovų, kuriems vadovavo Didžioji Britanija. Generalgubernatorius paprastai buvo vadinamas Indijos vicekaraliumi, nes jis atliko antraeilį Didžiosios Britanijos atstovo šiose nominaliai nepriklausomose kunigaikštystėse vaidmenį.

Nors 1947 m. Indija ir Pakistanas tapo nepriklausomi, generalgubernatoriai ir toliau atstovavo Didžiosios Britanijos monarchui, kol abi šalys perrašė savo įstatymus ir tapo respublikomis. 1947 m. Pakistanui ir Indijai tapus nepriklausomomis, karalius Jurgis, iki tol buvęs Indijos imperatoriumi, tapo abiejų šalių karaliumi.

Tačiau 1950 m. Indijai tapus respublika, jis nebebuvo šios šalies karalius, tačiau liko Pakistano karaliumi iki pat savo mirties 1952 m. Po to Elžbieta tapo karaliene iki 1956 m., kai Pakistanas taip pat tapo respublika.

Warrenas Hastingsas, pirmasis Britų Indijos generalgubernatorius 1773-1785 m.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Indijos generalgubernatorius?

K: Kodėl generalinis gubernatorius buvo vadinamas vicekaraliumi?

K: Kada buvo įsteigta Indijos generalgubernatoriaus pareigybė?

K: Koks buvo pradinis Indijos generalgubernatoriaus titulas?

K: Koks buvo pradinis generalgubernatoriaus kontrolės lygis?

K: Kada generalgubernatoriui buvo perduota visiška visos Britų Indijos kontrolė?

K: Kaip buvo vadinamas Indijos generalinis gubernatorius po to, kai jam buvo suteikta visiška visos Britų Indijos kontrolė?

Paieška pagal raidę