Indijos imperatorius ir (arba) imperatorienė (hindustaniečių kalba - Badishah-e-Hind) buvo paskutiniojo Mogolų imperatoriaus Bahaduro Šacho II, taip pat britų kolonijinių monarchų, valdžiusių Indiją Britų Radžo laikais, titulas. Šis pavadinimas nurodo aukščiausią suvereninę valdžią kone visos Indijos regione ir tiek reikšmėje „imperatorius“, tiek — politinėje simbolikoje — reiškė viršutinį valdovą tiek tradicinėje, tiek kolonijinėje hierarchijoje.
Kartais terminas "Indijos imperatorius" taip pat vartojamas kalbant apie senesnius Indijos imperatorius, pavyzdžiui, Maurijų dinastijos imperatorių Ašoką Didįjį ir Mogolų imperijos imperatorių Akbarą. Tačiau jie šio titulo sau nepriskyrė — daugelis senųjų valdovų naudojo kitokias tradicines formas (pvz., „samrat“, „maharaja“, „shahanshah“ arba persiškai/urdu „padishah“), o vėlesni istoriografai juos vadina „imperatoriais“, vertindami jų valdų dydį ir centralizuotą galią.
Istorinis kontekstas
Senovėje ir viduramžiais Indijoje egzistavo skirtingos valstybės ir titulų tradicijos. Maurijų imperija (apie 4 a. pr. Kr.–2 a. pr. Kr.) ir kitos didžiosios dinastijos buvo apibūdinamos kaip imperijos pagal savo teritorinį mastą ir centro valdžios institucijų pobūdį, tačiau formalūs titulai keitėsi priklausomai nuo kalbos ir kultūros. Mogolų imperija (nuo XVI a.) naudojo persų kilmės titulą „padishah“ arba „badshah“, reiškiantį „didysis karalius/kunigaikštis“, o vokiečių/anglų kalbų istorikų vartojamas terminas „imperatorius“ skirtas atitikti europietišką koncepciją.
Britų Radžo laikotarpis ir titulas „Empress/Emperor of India“
Po 1857 metų sukilimo (kartais vadinamo Pirmuoju Indijos nepriklausomybės karu) Britų Korona 1858 m. perėmė tiesioginę valdžią iš Britų Rytų Indijos kompanijos. 1876 m. karališkosios Didžiosiosios Britanijos titulų reformos metu Karalienė Viktorija buvo paskelbta Empress of India (Indijos imperatoriene). Šis papildomas titulas turėjo tiek simbolinę prasmę — patvirtinti Britanijos tiesioginę valdžią ir autoritetą Indijoje bei pabrėžti suvereniteto viršenybę prieš vietinius žemvaldžius — tiek politinę reikšmę santykiuose su Indijos princais.
Britų monarchai naudojo titulą nuo 1876 m. iki Indijos nepriklausomybės laikotarpio XX a. viduryje. Po 1947 m. rugsėjo 15 d. (Indijos nepriklausomybė ir kunigaikštystės pertvarka rugpjūčio 15 d.) titulavimas buvo pakeistas atspindint naują suverenų padėtį — Britų monarchas nebebuvo imperatorius Indijoje, o Indija tapo nepriklausoma valstybe (vėliau — 1950 m. republičiai).
Bahaduro Šachas II ir Mogolų pabaiga
Bahaduro Šachas II (dar žinomas kaip Bahadur Shah Zafar) buvo paskutinis oficialiai pripažintas Mogolų imperatorius. Po 1857 m. sukilimo jis buvo suimtas, teisiamas ir ištremtas į Rangoną (dabar Jangonas, Mianmaras). Tai simbolizavo Mogolų dinastijos galutinį žlugimą, o Britanija konsolidavo tiesioginę valdžią per Britų Radžą.
Titulas ir jo reikšmė šiandien
„Indijos imperatorius/imperatorienė“ yra istorinis pavadinimas, kuris atspindi skirtingus valdžios modelius ir imperines ambicijas regione. Ši frazė dažnai vartojama akademiniuose tekstuose ir populiariojoje literatūroje, kai apibendrinami didžiųjų dinastijų ar kolonijinių valstybių santykiai su Indija. Svarbu skirti: istorinis „imperatorius“ (kaip apibūdinimas) nėra visada identiškas su fiksuotu tituliniu pavadinimu, kurį kažkuri valdžia oficialiai naudojo.
Trumpa chronologija
- Maurijų laikotarpis (apie 4 a. pr. Kr. – 2 a. pr. Kr.): didelė centralizuota imperija (Ašoka).
- Mogolų imperija (nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos): valdovai dažnai vadinti padishah/badshah; šlovės viršūnė Akbaro, Šach Džachano laikais.
- 1857 m.: sukilimas prieš Britų Rytų Indijos kompaniją; po jo — Britanijos Koronos tiesioginė valdžia (nuo 1858 m.).
- 1876 m.: Karalienė Viktorija paskelbta Empress of India (Indijos imperatoriene).
- 1947–1950 m.: Indijos nepriklausomybė ir konstitucijos priėmimas; titulas nustojo galioti kaip imperinis statusas.
Apibendrinant, „Indijos imperatorius“ yra tiek konkretus titulas (Britų monarchų atveju XIX–XX a.), tiek plačiai vartojama istorinė sąvoka, kurią taikant apibūdinami galingi Indijos valdovai iš įvairių laikotarpių, nors patys jie galėjo vartoti kitokius tradicinius titulus.
