Didysis Kinijos kanalas (Pekinas–Hangdžou) — ilgiausias istorinis kanalas

Didysis kanalas, Dayunhe arba Jing-Hang Didysis kanalas (kinų kalba: 京杭大运河; pinyin: Jīng-Háng Dà Yùnhé; pažodžiui: "Pekino-Hangdžou Didysis kanalas") yra ilgiausias ir vienas seniausių dirbtinių vandens kelių pasaulyje. Tai kompleksinis hidroinžinerinis tinklas, sudarytas iš natūralių upių, ežerų ir žmogaus iškastų kanalų ruožų, kurie per amžius buvo sujungti į vieningą trasą.

Maršrutas ir statistika

Kanalas prasideda Pekine, eina per Tiandziną, Hebėjų, Šandongo, Dziangsu ir Džedziango provincijas ir baigiasi Hangdžou. Jis sujungia dvi didžiausias Kinijos upes: Geltonąją ir Jangdzę, taip sukeldamas svarbią jungtį tarp šiaurės ir pietų.

Bendras kanalo ilgis yra apie 1776 km (1104 mylios). Maksimalus kanalo aukštis siekia apie 42 m netoli Šandongo kalnų. Per skirtingus istorinius laikotarpius keitėsi ir jo naudojimo intensyvumas, ir techninės dalys.

Trumpa istorija

Seniausios kanalo dalys buvo įrengtos jau V a. pr. m. e., kai vietiniai vandens keliai ir upių atkarpos buvo nukreipiamos ir praplatinamos. Vėlesnės didesnės statybos ir sujungimai vyko per skirtingas dinastijas, kai centrinė valdžia siekė užtikrinti prekybą, grūdų gabenimą ir karinį mobilumą.

Sui dinastija (581–618 m.) pridėjo keletą kitų dalių. Vėliau, 1271–1368 m., Juan dinastija (Guo Shoujing ir kiti) ir Ming dinastija 1368–1644 m. jį patobulino ir pastatė specialius ruožus bei vamzdynus, skirtus užtikrinti stabilų vandens tiekimą ir nukreipti vandenis į Pekiną. Per Song dinastiją (960–1279 m.) kanalui buvo pritaikyti reikšmingi technologiniai sprendimai, kurie pagerino jo eksploatavimą.

Inžinerija ir inovacijos

X a. Song dinastijos (960–1279 m.) inžinierius Qiao Weiyue išrado svaro spyną. Ši spyna (pound lock) leido saugiai pakelti ir nuleisti laivus tarp skirtingų vandens lygių, todėl laivyba tapo daug patikimesnė ir efektyvesnė. Taip pat buvo naudojami sudėtingi pylimai, atraminės konstrukcijos, kanalų išplatinimai ir pralaidos, kad būtų reguliuojamas vandens srautas ir apsaugota infrastruktūra nuo potvynių.

Ekonominė ir kultūrinė reikšmė

Per šimtmečius Didysis kanalas žymiai pagerino Kinijos ekonomiką: jis tapo pagrindiniu grūdų (ypač tribute grain — mokesčių grūdų) ir kitokių prekių keliu tarp pietų, kuriuose buvo daug derlingų dirvų, ir šiaurės, kur stovėjo sostinė. Kanalu plaukiantys laivai leido sutaupyti laiko ir sumažinti transporto kaštus, o tai skatino prekybą, miestų augimą ir kultūrinius mainus.

Kanalas dažnai minima kelionių užrašuose ir kronikose — jį stebėjo užsienio ir vietiniai keliautojai bei mokslininkai: japonų vienuolis Ennin (794–864 m.), persų istorikas Rašidas al‑Dinas (1247–1318 m.), korėjiečių pareigūnas Choe Bu (1454–1504 m.) ir italų misionierius Matteo Ricci (1552–1610 m.) ir kiti dokumentavo jo mastą ir reikšmę.

Potvyniai, karai ir saugumas

Istoriškai Geltonosios upės potvyniai kėlė grėsmę kanalui, nes keisti upės vagos ir masyvūs nuosėdų judėjimai galėjo užkimšti arba sugadinti kanalų ruožus. Karų metu kanalas kartais buvo naudojamas kaip ginklas — Geltonosios upės pylimai būdavo pralaužiami, kad užtvindytų priešo pajėgas. Tokie veiksmai dažnai sukeldavo plataus masto nelaimes ir kenkdavo regioninei ekonomikai.

Šiuolaikinė reikšmė ir paveldas

Net ir po pramoninės revoliucijos ir geležinkelių iškilimo Didysis kanalas išliko svarbus tiek krovinių, tiek vietinės prekybos keliu, o kai kuriose vietovėse tapo turistine atrakcija. Pastaraisiais dešimtmečiais vyksta kanalų atstatymo, valymo ir tvarkymo darbai, siekiant apsaugoti tiek istorinę vertę, tiek pagerinti navigaciją ir aplinkos būklę.

Didysis kanalas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (2014 m.), pripažįstant jo išskirtinę istorinio inžinerinio mąsto, kultūrinės reikšmės ir aplinkos poveikio svarbą. UNESCO įtraukė kelis atskirus ruožus ir miestus, kurie geriausiai iliustruoja kanalo raidą ir vaidmenį Kinijos istorijoje.

Pagrindiniai iššūkiai

  • Sedimentacija ir užnešimas: natūralus nuosėdų kaupimasis reikalauja nuolatinės priežiūros ir valymo.
  • Potvynių valdymas: Geltonosios upės dinamikos valdymas yra nuolatinis inžinerinis iššūkis.
  • Aplinkos apsauga: urbanizacija ir pramonė kelia grėsmių vandens kokybei ir biologinei įvairovei.

Apibendrinant, Didysis Kinijos kanalas yra vienas svarbiausių žmogaus sukurtų infrastruktūrinių projektų pasaulio istorijoje: jis sujungė regionus, skatino ekonomiką, lėmė technologinius sprendimus ir paliko gilų kultūrinį pėdsaką, kuris tebeįtakoja Kiniją ir šiandien.

Didžiojo kanalo trasosZoom
Didžiojo kanalo trasos

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Didysis kanalas?


A: Didysis kanalas, arba Dayunhe, arba Jing-Hang Didysis kanalas yra ilgiausias ir seniausias kanalas ir dirbtinė upė pasaulyje. Jis jungia dvi ilgiausias Kinijos upes - Geltonąją upę ir Jangdzę.

K: Kada jis buvo pastatytas?


A: Seniausios kanalo dalys buvo pastatytos V a. pr. m. e., o papildomos dalys pridėtos Sui dinastijos (581-618 m. e. m.) laikais. Nuo 1271 iki 1633 m. jį tobulino ir plėtė Juan dinastija ir Ming dinastija.

K: Koks jo ilgis?


A: Bendras Didžiojo kanalo ilgis - 1776 km (1104 mylios).

K: Koks didžiausias jo aukštis?


A: Didžiausias jo aukštis - 42 m (138 pėdų) netoli Šandongo kalnų.

K: Kas išrado svarų šliuzus laivams plaukti?


A: X a. Songų dinastijos inžinierius Qiao Weiyue išrado svaro šliuzus, kurie leido laivams plaukti kanalu aukščiau ir žemiau.

K: Kas per visą istoriją stebėjosi šiuo inžineriniu pasiekimu?


A.: Šiais inžineriniais pasiekimais istorijoje stebėjosi japonų vienuolis Enninas (794-864 m.), persų istorikas Rašidas al-Dinas (1247-1318 m.), korėjiečių pareigūnas Choe Bu (1454-1504 m.) ir italų misionierius Matteo Ricci (1552-1610 m.).

K: Kokį poveikį tai turėjo Kinijos ekonomikai?


A: Kanalas labai pagerino Kinijos ekonomiką ir padidino prekybą tarp šiaurės ir pietų. Kanalas ir šiandien yra intensyviai naudojamas - jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3