Rusijos didžioji kunigaikštienė Olga Aleksandrovna (О́льга Алекса́ндровна Рома́нова; Olga Aleksandrovna Romanova) (1882 m. birželio 13 d. [O.S. birželio 1 d.] – 1960 m. lapkričio 24 d.) buvo jauniausias Rusijos imperatoriaus Aleksandro III ir imperatorienės Marijos Fiodorovnos vaikas. Jos vyresnysis brolis buvo caras Nikolajus II. Olga nuo vaikystės skyrėsi nuo kitų dinastijos narių savo ramaus, kuklaus būdo ir pomėgiu menui bei gamtai; ji taip pat buvo talentinga dailininkė.
Ankstyvas gyvenimas ir asmenybė
Olga nebuvo ypač artima savo motinai, imperatorienei Marijai Fiodorovnai, tačiau buvo šiltesnė ir artimesnė savo tėvui, su kuriuo dalijosi paslaptimis ir praleisdavo daug laiko. Ji mėgo laukinę gamtą, arklius ir piešimą; vėliau tapyba tapo nuolatine jos pragyvenimo šaltiniu tremtyje. Olga buvo kukli, praktinė ir mažiau linkusi į protokolą nei daugelis kitų didikų.
Santuokos ir šeima
1901 m. ji ištekėjo už Oldenburgo kunigaikščio Petro Aleksandrovičiaus. Santuoka buvo formali ir nelabai laiminga; pora ilgainiui gyveno atskirai ir 1916 m. išsiskyrė. Tais pačiais metais Olga ištekėjo už paprasto dvarininko Nikolajaus Kulikovskio, kurį mylėjo nuo 1903 metų. Ši jos santuoka su mažiau aukštu kilimu susilaukė dėmesio, bet atspindėjo Olgos norą gyventi paprastesnį, asmeniškesnį gyvenimą.
Pirmasis pasaulinis karas ir revoliucija
Per Pirmąjį pasaulinį karą Olga dirbo Raudonojo Kryžiaus slaugytoja ir rūpinosi kare sužeistaisiais. 1917 m., kai įvyko 1917 m. Rusijos revoliuciją buvo nuversta carinė valdžia, Romanovų šeimai prasidėjo tragiškas laikotarpis. Olga su motina, vyru ir vaikais pasitraukė į Krymą, kur gyveno dideliame pavojuje. Jos brolį ir jo šeimą, įskaitant Olgos dukterėčią didžiąją kunigaikštienę Anastaziją, vėliau nužudė komunistai, o šis įvykis smarkiai paveikė Olgos gyvenimą ir jos požiūrį į pasaulį.
Pabėgimas ir gyvenimas tremtyje
Po sunkių metų Rusijoje Olga 1919 m. pasitraukė iš šalies ir pradėjo gyvenimą tremtyje. Pirmuosius pokario metus ji praleido su motina ir kitais šeimos nariais Skandinavijoje, vėliau ilgą laiką gyveno Danijoje. Tremtyje Olga ir jos šeima susidūrė su materialiniais sunkumais; ji užsidirbdavo tapydama akvareles ir piešinius, kuriuos pardavinėjo. Dėl tariamų išgyvenusiųjų istorijų apie nužudytą Romanovų šeimą ją dažnai lankė žmonės, teigę esantys jos mirę giminaičiai — garsiausia iš jų buvo Ana Anderson, su kuria Olga susitiko per garsųjį 1925 m. vizitą Berlyne. Olga abejojo Anderson tapatybe ir niekada visiškai nepatvirtino jos reikalavimų būti Anastazija.
Menas, paveldas ir mirtis
Olga buvo aktyvi menininkė — daugiausia tapė akvarelėmis, kuriose vaizdavo peizažus, kaimo scenas ir portretus. Jos darbai prisidėjo prie jos šeimos išgyvenimo tremtyje ir sulaukė pripažinimo. Nors likusi gyvenimo dalis praėjo toli nuo Rusijos, Olga išlaikė ryšį su savo praeitimi ir neprarado orumo. Mirė 1960 m. lapkričio 24 d., būdama 78 metų; ilgainiui ją dažnai vadina paskutine carinės Rusijos didžiąja kunigaikštiene.
Palikimas: Olga Aleksandrovna prisimenama kaip menininkė, kukli ir praktiška asmenybė, kuri per savo gyvenimą patyrė imperijos žlugimą, šeimos tragediją ir ilgas tremties metais. Jos dienoraščiai, laiškai ir tapyba suteikia vertingą liudijimą apie paskutinius carinės Rusijos dešimtmečius ir gyvenimą po jų.
