GRB 970228 — 1997 m. gama spindulių žybsnis su pirmuoju pošvyčiu
GRB 970228 buvo gama spindulių žybsnis, užfiksuotas 1997 m. vasario 28 d. Tai tapo reikšmingu įvykiu astrofizikoje, nes tai buvo pirmasis GRB, po kurio buvo aiškiai stebėtas ilgalaikis pošvytis (angl. afterglow) tiek rentgeno, tiek regimosiose bangose.
Stebėjimai ir atradimas
Žybsnį aptiko palydovai ir toliau jį stebėjo įvairūs teleskopai. Pirmą kartą buvo užfiksuota šviesa gama diapazone, o po to BeppoSAX ir kiti instrumentai rado susijusį rentgeno pošvytį. Vėliau atlikti žemės stebėjimai identifikavo trumpalaikį optinį švytėjimą toje pačioje vietoje, kas patvirtino, kad po žybsnio egzistuoja tęstinis emisijos komponentas ilgesnėse bangose.
Šviesos kreivė ir trukmė
Rengiant šio žybsnio šviesos kreivę matyti kelios aiškios viršūnės: pats gama žybsnis truko apie 80 sekundžių ir priskiriamas prie ilgųjų GRB. Po pradinio žybsnio optiniame regione buvo stebima palaipsninė šviesos slopinimo kaita, o vėliau — laikinis atgimimas, kuris leido kelti prielaidą apie galimą supernova ryšį su GRB.
Atstumas ir host galaktika
Vėlesni spinduliavimo bei spektroskopiniai tyrimai parodė, kad žybsnis įvyko už mūsų Paukščių Tako ribų. GRB 970228 siejamas su silpna, mažo ryškumo host galaktika, kurios atstumas atitinka maždaug 8,1 mlrd. šviesmečių — tai patvirtina, kad reiškinys yra ekstragalaktinis. Tokia lokalizacija stipriai prisidėjo prie konsensuso, jog didžioji dalis GRB kilo už Mūsų galaktikos ribų.
Reikšmė mokslui
- Pošvyties (afterglow) patvirtinimas: GRB 970228 pateikė pirmuosius aiškius įrodymus apie po žybsnio atsirandantį ilgalaikį spindėjimą įvairiose spektro dalyse, kaip buvo prognozuota nuo 1993 m.
- Ekstragalaktinis pobūdis: nustatytas didelis atstumas parodė, kad GRB nebuvo vietiniai Paukščių Tako reiškiniai, o vyksta tolimose galaktikose.
- Galimas ryšys su supernovomis: vėlinis optinės šviesos kreivės pabudimas leido kelti hipotezę, kad kai kurie ilgieji GRB gali būti susiję su masyvios žvaigždės žlugimu (branduolio kolapsu) ir kartu su tam tikromis supernovomis.
Trumpas santraukinis aprašymas
GRB 970228 — tai ilgasis gama spindulių žybsnis, pastebėtas 1997-02-28, trukęs ~80 s, su neįprasta daugiasluoksne šviesos kreive ir pirmuoju aiškiai užfiksuotu pošvyčiu. Jis įvyko toli už Pieno kelio ribų, siejamas su silpna host galaktika maždaug 8,1 mlrd. šviesmečių atstumu, ir padėjo pamatus tolesniems GRB pošvyties tyrimams bei hipotezėms apie GRB kilmę.
Priežastis
Reichartas įrodė, kad GRB 970228 šviesos kreivę galėjo sukelti tik supernova. Galiausiai galutinių įrodymų, kad gama žybsniai ir supernovos yra susiję, buvo rasta GRB 020813 spektre ir GRB 030329 žybsnyje. Tačiau į supernovą panašūs požymiai išryškėja tik praėjus kelioms savaitėms po žybsnio, todėl lieka galimybė, kad labai ankstyvus švytėjimo svyravimus galima paaiškinti dulkių aidais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra GRB 970228?
A: GRB 970228 yra gama spindulių žybsnis, įvykęs 1997 m. vasario 28 d.
K.: Kuo vertas dėmesio GRB 970228?
A: GRB 970228 buvo pirmasis GRB, turėjęs poslinkio žybsnį, ir tai leidžia manyti, kad galėjo įvykti ir supernova.
K: Ką mokslininkai buvo numatę apie GRB?
A: Mokslininkai jau nuo 1993 m. prognozavo, kad po GRB atsiras žybsniai.
K: Kokio pobūdžio žybsniai buvo pastebėti iki GRB 970228?
A: Iki GRB 970228 GRB buvo stebimi tik labai ryškūs didelės energijos gama spindulių žybsniai.
K: Kiek laiko truko GRB 970228?
A.: GRB 970228 truko apie 80 sekundžių.
K: Ar GRB 970228 šviesos kreivė buvo normali?
Atsakymas: Ne, GRB 970228 šviesos kreivė nebuvo normali.
K: Kur įvyko GRB 970228?
A: GRB 970228 įvyko toje pačioje vietoje kaip ir galaktika, esanti už maždaug 8,1 mlrd. šviesmečių, už Pieno kelio ribų.
