Didžiųjų Dūmų nacionalinis parkas (JAV) — UNESCO paveldas ir žygiai

Atraskite Didžiųjų Dūmų nacionalinį parką (UNESCO): kvapą gniaužiantys takai, biodiverstiškumas, žygiai ir laukinė gamta — idealu nuotykiams ir gamtos mylėtojams.

Didžiųjų Dūmų nacionalinis parkas - nacionalinis parkas Jungtinėse Amerikos Valstijose, užimantis apie 522 427 akrų (apie 2 114 km²) teritoriją. Parkas įsikūręs Tennessio ir Šiaurės Karolinos valstijų pasienyje ir apima Didžiųjų Dūmų kalnus, kurie yra Mėlynųjų kalnagūbrių kalnų dalis. 1983 m. parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir vėliau pripažintas kaip tarptautinis biosferos rezervatas. Tai vienas iš labiausiai lankomų nacionalinių parkų Jungtinėse Valstijose — prieš COVID‑19 pandemiją kasmet sulaukdavo daugiau nei 11 mln lankytojų.

Reljefas ir aukštis

Parke yra daug aukštumų. Žemiausia vieta yra Abramso upelis (Abrams Creek) – apie 876 pėdos (267 m). Aukščiausia vieta yra Clingmans Dome, 6 643 pėdų (2 025 m). Parke yra šešiolika kalnų, kurių aukštis viršija 6 000 pėdų (≈1 829 m). Apalačų pėsčiųjų takas (Appalachian Trail) kertą parko teritoriją, todėl čia yra daug trasų tiek dienos žygiams, tiek ilgesnėms kelionėms.

Gyvūnijos ir augalijos įvairovė

Parkas garsėja išskirtine biologine įvairove. Parko pareigūnai nurodo, kad čia aptinkama daug rūšių, tarp jų:

• daugiau kaip 200 paukščių rūšių,
• 66 žinduolių rūšys, įskaitant apie 1 500 juodųjų lokių (duomenys apie lokių skaičių kinta ir priklauso nuo metų),
• apie 50 žuvų rūšių,
• 39 roplių ir 43 varliagyvių rūšys, įskaitant daugybę beplaukių salamandrų.

1990–2000 m. laikotarpiu į parką taip pat buvo atvežta ir išleista briedžių (elkų), siekiant atkurti jų populiaciją tam tikrose teritorijose. Be to, parkas yra vienas iš geriausiai ištirtų regionų dėl smulkiųjų bestuburių ir augalų įvairovės – čia užregistruota tūkstančiai rūšių, o mokslininkai mano, kad ne visos dar yra aprašytos.

Miškai ir augalija

Parke auga daugiau kaip 100 medžių rūšių. Žemutiniuose miškuose dominuoja įvairūs lapuočiai medžiai, tuo tarpu aukštesnėse vietovėse vyrauja spygliuočių bendrijos. Parke taip pat aptinkama daugiau nei 1 400 žydinčių augalų rūšių ir daugiau kaip 4 000 rūšių nežydinčių augalų, įskaitant rūšis, išsaugojusias senovinius atogrąžų ir vidutinio klimato elementus – dėl to parkas yra svarbus biologinės įvairovės centras.

Pėstieji takai, stovyklavimas ir rekreacija

Parke yra apie 850 mylių (1 368 km) takų ir neasfaltuotų kelių, kuriais galima vaikščioti pėsčiomis. Parke taip pat galima keliauti su kuprine ir stovyklauti. Populiariausi pėsčiųjų maršrutai ir lankytinos vietos:

• Clingmans Dome – trumpas, bet status pakilimas iki apžvalgos aikštelės, iš kurios atsiveria panoramos;
• Alum Cave, Chimney Tops, Andrews Bald ir Laurel Falls – dažnai lankomi dienos žygių variantai;
• Cades Cove – atkurta istorinė kaimo aplinka, populiarus dviračiams ir pasivažinėjimams automobiliu;
• Apalačų pėsčiųjų takas – dalis ilgų nuotykių takų, kuriuos mėgsta ilgesnių žygių entuziastai.

Backcountry stovyklavimui daugelyje vietų privalomi leidimai; taip pat yra išsidėstę keli oficialūs stovyklavietės rajonai ir nameliai (shelter). Parko tarnybos rekomenduoja registruotis, laikytis saugos taisyklių (ypač dėl lokių) ir naudoti patikimą žemėlapį arba GPS.

Kultūrinis ir istorinis paveldas

Prieš Europos kolonizaciją šį regioną apgyvendino šiurkštūs Cherokee genties žmonės; jų palikimas ir vietovardžiai iki šiol jungia parko istoriją. Parke saugomi istoriniai pastatai, namelyčiai, mokyklos ir sodo likučiai, liudijantys XIX–XX a. pabaigos gyvenimo būdą regione. Nacionalinis parkas buvo oficialiai įkurtas 1934 m., didelę jo įrangos ir kelių dalį statė Civilinės saugyklos korpusas (CCC) 1930‑aisiais.

Gamtosaugos iššūkiai

Nors parkas yra gerai saugomas, jis susiduria su įvairiomis grėsmėmis: oro tarša ir dūmai, įvairių invazinių rūšių plitimas, klimato kaitos poveikis aukštumų ekosistemoms ir ligos (pvz., ilgiažalių medžių kenkėjai). Parko pareigūnai ir mokslininkai nuolat stebi biologinę įvairovę ir vykdo atitinkamas apsaugos programas.

Praktinės lankytojo gairės

• Geriausias laikas: pavasaris (šaknų žydėjimas) ir ruduo (lapų spalvų periodas), tačiau parkas atviras ištisus metus;
• Žiemos mėnesiais aukštesni kelių ruožai kartais uždaromi dėl sniego ir ledo – prieš kelionę pasitikrinkite informaciją apie kelių būklę;
• Sauga: laikykitės maisto saugojimo taisyklių dėl lokių, naudokite užrakomus konteinerius ar automobilio bagažą; saugokitės erkių ir kitų uodų – naudokite apsauginę priemonę;
• Palikimo be pėdsakų (Leave No Trace) principai privalomi visiems lankytojams;
• Informacijos centrai: parkas turi kelis lankytojų centrus (pvz., Sugarlands, Oconaluftee, Cades Cove), kuriuose galima gauti žemėlapius, patarimus ir leidimus.

Didžiųjų Dūmų nacionalinis parkas yra reikšmingas tiek gamtinės įvairovės, tiek kultūrinio paveldo požiūriu. Planuodami kelionę, pasidomėkite parkų tarnybos pateikiama informacija ir pasirūpinkite saugumu bei gamtos apsauga – taip šią unikalią vietą galės mėgautis ir būsimos kartos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Didžiųjų dūminių kalnų nacionalinis parkas?

K: Kur yra Didieji dūminiai kalnai?

K: Koks yra aukščiausias parko taškas?

K: Kiek parke yra juodųjų lokių?

K: Kokie medžiai auga parke?

K: Kiek mylių takų ir neasfaltuotų kelių yra parke?

K: Kokią veiklą siūlo parkas?

Paieška pagal raidę