Haiku: japonų trumpoji poezija (5–7–5), kigo ir kireji

Haiku — japonų 5–7–5 trumpoji poezija su kigo (sezoniniu žodžiu) ir kireji, minimalistiniai gamtos įkvėpti eilėraščiai, fiksuojantys akimirką ir jausmą.

Haiku (俳句) - japonų poezijos rūšis. Anksčiau vadintas hokku, dabartinį pavadinimą haiku XIX a. pabaigoje suteikė japonų rašytojas Masaoka Šiki. Tradiciškai haiku kilo iš ilgų linked versų (renga) ir nuo XVII a. tapo savarankiška forma, kurią tobulino tokie meistrai kaip Matsuo Bashō.

Struktūra ir fonetinė sistema

Tradicinis hokku paprastai buvo sudarytas iš 17 fonetinių vienetų, dažnai užrašomų kaip 5–7–5. Svarbu pabrėžti, kad šie vienetai japonų kalboje yra moros (jap. on, dažnai žymimos kaip on-ji), o ne skiemenys tokioje prasme, kaip jie suvokiami daugelyje indoeuropiečių kalbų. Mora nurodo trumpą fonetinį „tvinksėjimą“; todėl tiesioginis skiemenų skaičiaus perkėlimas į kitas kalbas gali būti klaidingas.

Haiku tradiciškai koncentruoja vaizdą ir išsako momentinį įspūdį ar nuotaiką per nedaug žodžių. Japonų kalboje haiku dažnai rašomi vienoje eilutėje (vertikalioje arba horizontaliai), o anglų ir kitų kalbų adaptacijos dažnai skirstomos į tris eilutes, atkartodamos 5–7–5 schemą arba ją laisvai tariant.

Kigo — sezoninis žodis

Haiku turi specialų sezoninį žodį, vadinamą kigo, kuris nurodo metų laiką arba daro nuorodą į gamtos reiškinį. Kigo padeda sukurti platesnį kontekstą ir emocinį toną per minimalų teksto kiekį. Pavyzdžiui:

• sakura (vyšnių žiedai) – pavasaris;
• yuki (sniegas) – žiema;
• kaki (persimonas) – ruduo.

Kigo gali būti aiškus žodis arba subtili nuoroda; moderniuose haiku jis nebūtinai visada pasitaiko, ypač tarptautinėse interpretacijose.

Kireji — „pertraukos“ žodis

Kireji – tai japonų kalbos „pjaustymo“ arba „kirtimo“ žodis, kuris haiku suteikia ritminę ir semantinę pertrauką, pabrėžia kontrastą arba užbaigia mintį. Tradiciniai kireji pavyzdžiai yra žodžiai kaip ya (や), kana (かな) arba keri. Kireji dažnai dedamas pirmųjų penkių arba antrosios septynių morų pabaigoje.

Angliškuose haiku kireji dažnai pavaduojamas kableliais, brūkšneliais, elipsėmis arba tiesiog pertraukimu eilutėje, siekiant sukurti analogišką efektą. Kireji funkcija — suskaidyti eilėraštį į du tarpusavyje susijusius vaizdus ar mintis.

Šiuolaikinės formos ir tarptautinė raida

Per pastaruosius du šimtmečius haiku išplito už Japonijos ribų ir buvo adaptuotas įvairiomis kalbomis. Užsienio autoriams dažnai kyla diskusijų dėl 5–7–5 taisyklės taikymo: dauguma šiuolaikinių anglų ir kitų kalbų haiku autoriai laisvai interpretuoja struktūrą, manydami, kad svarbiausia yra momentinis vaizdas ir ekonomiškumas, o ne griežtas morų skaičius. Taip pat susiformavo gretutinė forma — senryū — panaši technika, bet orientuota į žmogaus būdą, ironiją ir satyrą, dažnai be kigo.

Pavyzdys

Vienas garsiausių haiku, priskiriamas Matsuo Bashō, originalo japonų kalba:

古池や 蛙飛び込む 水の音

Dažnai pateikiamas vertimas anglų kalba: „Old pond — / a frog jumps in — / the sound of water.“ Šis eilėraštis gerai iliustruoja haiku gebėjimą per kelis žodžius užfiksuoti akimirką ir sukurti plėtinių asociacijas.

Kiti pastebėjimai

Japonų kalboje daiktavardžiai neturi skirtingų vienaskaitos ir daugiskaitos formų, todėl "haiku" anglų kalboje taip pat vartojamas ir kaip vienaskaitos, ir kaip daugiskaitos daiktavardis. Lietuviškai dažnai vartojama forma „haiku“ arba pritaikomas lietuviškas darybinys „haikai“ (rečiau), bet daugiausiai vartojama neišskaidoma forma „haiku“.

Haiku menas akcentuoja ekonomiškumą, detalės pasirinkimą ir galimybę sukurti daugiau reikšmių, nei atrodo iš pradžių. Nors tradicinės technikos yra svarbios, šiuolaikinis haiku ryškiai išsiplečia per kalbas ir kultūras, prisitaikydamas prie naujų raiškos priemonių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra haiku?

K: Kas pavadino haiku?

K: Kokia yra tradicinė haiku struktūra?

K: Kas yra mora?

K: Kokia yra sezoninio žodžio paskirtis haiku?

K: Kas yra kireji?

Klausimas: Kaip tradiciškai formatuojami haiku japonų ir anglų kalbomis?

Paieška pagal raidę