Hazaristanas (Hazaradžatas) – Afganistano centrinės aukštumos, hazarų kraštas

Hazaristanas (Hazaradžatas) – Afganistano centrinės aukštumos, hazarų kraštas: istorija, kultūra, Bamijanas ir kitos provincijos. Išsamus gidas apie regiono paveldą ir kraštovaizdį.

Hazaristanas arba Hazaradžatas (persų kalbos dari kalba: هزارستان) - didelė kalnuota vietovė Afganistano centrinėse aukštumose, kuri yra pagrindinė ir istorinė hazarų tautos žemė. Hazaristanas apima tokias provincijas kaip Bamijanas, Daykundis, Goras, Gaznis, Urozganas, Maidan Vardakas, Parvanas, Samanganas, Sar-e Polas, Baglanas, Balchas, Badgis, Heratas ir kai kurias kitas, daugiausia centrinėje Afganistano dalyje esančias vietoves.

Geografija ir gamtinės sąlygos

Hazaristanas yra kalnuotas regionas, esantis vidutinio ir didelio aukščio plokščiakalnių, slėnių ir siaurų tarpeklių juostoje. Jį iš dalies sudaro Hindu Kušo kalnų masyvo šlaitai. Aukštis svyruoja nuo maždaug 1 500 m iki daugiau nei 4 000 m virš jūros lygio, todėl vyrauja kontinentinis klimatas su šaltomis žiemomis ir net sausomis vasaromis. Dirvožemis slėniuose leidžia auginti kuklią javų, daržovių ir vaisių produkciją, tačiau daugelyje vietų žemės ūkis yra smulkių ūkių ir pastoracinio (gyvulių ganymo) pobūdžio.

Gyventojai, kalba ir religija

Regioną daugiausia gyvena hazarai — etninė grupė, turinti savo kultūrinius bruožus ir kalbinę atmainą. Hazarai dažniausiai kalba Dari (persų) dialektu, vadinamu hazaragi, kuriame yra daug tarmiškų elementų ir pasiskolinimų iš turkų bei mongolų kalbų. Daugeliui hazarų religija yra svarbi identiteto dalis: dauguma jų priklauso šiītų (twelver) islamo krypčiai, taip pat yra reikšmingų ismailitų bendruomenių kai kuriose teritorijose.

Istorija

Hazaradžatas turi ilgaamžę ir sudėtingą istoriją. Vietovėje randami archeologiniai paminklai, datuojami senovės ir viduramžių laikotarpiais, įskaitant Bamijano slėnio kultūrinius liekanas. 19 a. pabaigoje Afganistano centrinės valdžios ekspansija į Hazaradžatą sukėlė smurtinį paklusdinimą ir didelius demografinius pokyčius — daug hazarų buvo priversti palikti žemes, kiti tapo vergais arba žuvo. XX a. ir XXI a. hazarų bendruomenė patyrė sisteminę diskriminaciją ir kartais smurtą, įskaitant masakras ir žemes praradimus per XX a. ir 1990-ųjų kovas. 2001 m. pasaulio dėmesį sukėlė Bamijano didžiųjų Budų sunaikinimas, o pastaraisiais dešimtmečiais Hazarai aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime ir visuomeninėje veikloje.

Kultūra ir paveldas

• Meno ir amatų tradicijos: Hazarų bendruomenė išsaugo įvairias audinių, siuvinėjimo ir keramikos tradicijas.
• Kalba ir literatūra: Hazaragi tarmė turi savitus pasakojimo ir muzikos bruožus; literatūriniai kūriniai, dainos ir poezija yra svarbi tapatybės išraiška.
• Archeologiniai objektai: Bamijano slėnis yra vienas svarbiausių regiono istorinių žymių — čia rasti budistiniai skulptūriniai paminklai, urvų vienuolynai ir dažnai aptariami UNESCO pasaulio paveldo kontekste.

Ekonomika ir infrastruktūra

Ekonomika daugiausia pagrįsta smulkiu ūkininkavimu, vaisių auginimu, gyvulininkyste ir vietinėmis amatininkų veiklomis. Dėl kalnuoto reljefo ir prastos infrastruktūros transportas ir prekyba yra riboti: daug kelių yra neasfaltuoti ir sunkiai pravažiuojami žiemą. Vietovė taip pat turi tam tikrų mineralinių išteklių, tačiau jų gavyba ir perdirbimas dažnai yra smulkūs arba kontroliuojami išorinių jėgų. Didelę dalį vietos ekonomikos sudaro remiantys pinigai iš emigrantų ir tarptautinės pagalbos projektai.

Socialinės problemos ir saugumas

Hazaristanas ilgą laiką patyrė diskriminaciją, politinį marginalizavimą ir smurtą. Per šimtmečius tai lėmė socialinę ir ekonominę atskirtį nuo kitų Afganistano regionų. Pastarieji dešimtmečiai atnešė tam tikrą atsigavimą — geresnę švietimo prieigą ir aktyvų pilietinį judėjimą — tačiau saugumo situacija ir žmogaus teisių pažeidimai kartais vėl pasikartoja, ypač konfliktų metu. Be to, regionas kenčia nuo klimato kaitos (sausros, erozijos), landmine problemų ir gyventojų perkėlimų.

Ateities perspektyvos

Hazaristanui reikalingos nuolatinės investicijos į infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą ir ekonomikos plėtrą, kad būtų sumažintos istorinės atskirties priežastys. Kultūrinis paveldas, pvz., Bamijano vietovės archeologinės vietos, gali tapti svarbiu turizmo ir vietos ekonomikos šaltiniu, tinkamai apsaugotas. Taip pat būtina užtikrinti tautinių mažumų teises ir dalyvavimą politiniuose sprendimuose, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas ir socialinė sanglauda.

Pastaba: Hazaradžato ribos nėra griežtai apibrėžtos administraciniais žemėlapiais ir gali skirtis pagal istorinius, etninius ir geografinius kriterijus; todėl sąrašas aukščiau minima provincijų yra orientacinis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Hazaristanas?

K: Kas yra pagrindiniai Hazaristano gyventojai?

K: Kokios provincijos priklauso Hazaristanui?

K: Kokia yra Hazaristano topografija?

K: Ar Hazaristanas yra tankiai apgyvendinta Afganistano teritorija?

K: Kokia yra Hazaristano reikšmė Afganistano istorijoje?

K: Kokia kalba kalbama Hazaristane?

Paieška pagal raidę