Aukštieji lygumynai (High Plains) — JAV vakarinės Didžiųjų lygumų regionas

Aukštieji lygumynai (High Plains) — JAV vakarinė Didžiųjų lygumų dalis: aukšti plotai, ekstremalūs orai, stiprūs vėjai ir vėjo energetika — plati gamta, menkas gyventojų tankumas.

Aukštosios lygumos yra Didžiųjų lygumų subregionas — platus, pusiau sausas lygumynas Vakaruose, esantis prieš pat Uolinius kalnus. Nors kartais jas vadina tiesiog „High Plains“, lietuviškai dažniau vartojamas terminas „Aukštosios lygumos“ apibūdina šį aukštą, tekančių upių ir plokščiaplankių dominuotą reljefą.

Geografija

Aukštosios lygumos apima dideles JAV vakarinės dalies teritorijas: pietryčių Vajominge, pietvakarių Pietų Dakotoje, vakarų Nebraskoje, rytų Kolorade, vakarų Kanzase, rytų Naujojoje Meksikoje, vakarų Oklahomoje ir į pietus nuo Teksaso Panhandle. Daugiausia jų yra Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, tačiau regionas apima ir dalis Vidurio Vakarų — ypač Nebraskos, Kanzaso ir Pietų Dakotos rytinių dalių. Reljefas čia dažnai yra plokštesnis ir vientisesnis negu paviršius prieš pat Uoliniais kalnais, tačiau vietomis sutinkamos aukštos plokštumos, stulpai ir atsidengusios uolienos.

Geologija ir kilmė

Geologiniu požiūriu Aukštųjų lygumų susidarymą lėmė tos pačios tektoninės jėgos, kurios formavo Uolinius kalnus. Per pastaruosius ~100 mln. metų Šiaurės Amerika judėjo vakarų kryptimi ir subdukavo bei sutankino plokštes vakarinėje dalyje, tuo tarpu rytines dalis ištempė ir pakėlė. Dėl to vakarinių regionų plokštuminis ir kalnuotas reljefas kontrastuoja su žemesnėmis lygumomis rytuose. Per ilgą eroziją susiformavo storos nuosėdinės sluoksnių komplektacijos, o vėliau išsiskyrė plokštuminės lygumos su retomis uolienų atodangomis.

Aukštis ir reljefas

Iš rytų į vakarus Aukštųjų lygumų aukštis didėja: nuo maždaug 1 160 pėdų (350 m) iki daugiau kaip 7 800 pėdų (2 400 m) virš jūros lygio. Dėl šių kintančių aukščių skiriasi ir vietiniai mikroklimatai bei augalija — nuo trumpųjų pievų (shortgrass prairie) rytuose iki mišrių pievų (mixed-grass) ir aukštesnės augmenijos link kalnų papėdžių.

Klimatas

Aukštųjų lygumų klimatas yra daugiausia šaltas pusiau sausringas (Köppen BSk). Metiniai krituliai paprastai siekia 10–20 colių (250–510 mm), priklausomai nuo regiono ir aukščio. Dėl mažos drėgmės ir didelio aukščio temperatūros labai svyruoja: dienos ir nakties skirtumai dažnai apie 30 °F (17 °C), o ekstremaliose situacijose per parą pokyčiai gali priartėti prie 100 °F (56 °C).

Regionas pripažintas dėl stiprių vėjų, dažnai pučiančių iš vakarų ir stiprinančių temperatūros svyravimus. Žiemą tam tikri vėjai (pvz., chinook tipo šiltesni vėjai prie kalnų papėdžių arba šaltos masės iš šiaurės) gali lemti staigius temperatūros pokyčius. Vienas iš žinomiausių ekstremalių pavyzdžių: 1916 m. sausio 23–24 d. Browninge, Montanoje, temperatūra nukrito nuo 44 iki −56 °F (nuo 7 iki −49 °C) per 24 valandas — tai dažnai minima kaip vienas didžiausių žinomų temperatūros pokyčių per parą.

Hidrologija ir požeminės vandens atsargos

Aukštųjų lygumų vidaus vandenų tinklas dažnai yra menkas: daug upių yra sezoniškos arba čiurkšlėtos (ephemeral), o vandens tiekimą augalininkystei ir gyvulininkystei dažnai užtikrina gruntiniai vandenys. Svarbiausias regiono vandens telkinys yra didžiulė požeminė Ogallala akviferas, kuris palaiko drėkinamą žemės ūkį plačiose lygumose. Pastaraisiais dešimtmečiais jo išeikvojimas kelia susirūpinimą dėl ilgalaikio ūkininkavimo ir vandens tiekimo tvarumo.

Ekosistemos ir žemės naudojimas

Aukštųjų lygumų natūrali augmenija — trumpagrūdės ir mišrios pievos (shortgrass ir mixed-grass prairie), kur dominuoja žolės ir nedideli krūmai. Šios pievos palaiko gyvulius, laukinius žvėris ir paukščius. Dėl pastarojo šimtmečio žemės ūkio plėtros daug natūralių pievų buvo pakeista javų laukais ar pašarų plotais.

• Žemės ūkis: regionas tradiciškai skirtas galvijų ganykloms ir be lietaus auginamai žieminiams kviečiams (dryland wheat). Ten, kur įmanoma, taikoma drėkinamoji žemdirbystė, ypač naudojant Ogallala akviferą.
• Aplinkos problemos: dirvožemio erozija, drėgmės stygius ir akvifero išsekimas. Istoriškai regionas stipriai nukentėjo per 1930-ųjų „Dust Bowl“ periodo metu, kai ilgalaikė sausra ir netvari žemės ūkio praktika sukėlė plačias dulkėtumo audras.
• Gamtinė įvairovė: pievų paukščiai (pvz., laukiniai vištai, keturvėjiniai) ir stambesni žinduoliai — antilopės, stirnos, elniai — vis dar būdingi daugumai regionų.

Energetika ir ekonomika

Aukštųjų lygumų ekonomika grindžiama žemės ūkiu, gyvulininkyste, naftos ir gamtinių dujų gavyba bei nauja kryptimi — atsinaujinančia energija. Dėl stiprių ir pastovių vėjų vėjo jėgainių parkų plėtra Aukštųjų lygumų regione yra viena iš sparčiausiai augančių ekonominių sričių. Taip pat čia vyksta skalūnų ir tradicinių hidrokarbonų paieška ir gavyba.

Gyventojai, miestai ir demografija

Aukštųjų lygumų regionas yra vienas mažiausiai apgyvendintų JAV žemyno regionų. Dėl griežtesnio klimato ir agroekonominių sąlygų gyventojų tankumas yra labai mažas: pavyzdžiui, Vajominge gyventojų tankumas yra antras mažiausias šalyje po Aliaskos. Dideli miestai čia reti; dauguma gyvenviečių yra mažos savivaldybės ar kaimai, aptarnaujantys žemės ūkio bendruomenes.

Pavojai, tvarumas ir klimato kaita

Regioną reguliariai veikia sausros, stiprūs vėjai, smėlio ir dulkėtumo audros, taip pat vietomis — ekstremalios temperatūros. Klimato kaita gali sustiprinti sausringumą ir išauginti ekstremalių reiškinių dažnumą, o tai reiškia didesnę riziką žemės ūkiui ir vandens ištekliams. Dėl to darosi svarbios priemonės: lašelinė drėkinimo technologija, dirvožemio apsaugos praktikos, atsinaujinančios energijos plėtra ir akvifero apsauga.

Lankymasis ir apsauga

Aukštųjų lygumų lankytojams siūlomi plačios erdvės stebėjimui, paukščių stebėjimui, medžioklei, žvejybei ir ramiam gamtos pažinimui. Nacionalinės ir valstijų pievos, taip pat Nacionaliniai miškai ir Grassland zonos (National Grasslands) teikia galimybes kultūriniam ir gamtos paveldui išsaugoti bei lankytojams — pažinti šio regiono unikalumą.

Santrauka: Aukštosios lygumos — didelis, sausesnis ir aukštesnis Didžiųjų lygumų subregionas, kuriam būdingi dideli aukščio ir temperatūros svyravimai, platus žemės ūkio panaudojimas, gilių požeminių vandens telkinių (pvz., Ogallala) svarba ir sparčiai auganti vėjo energetikos sektoriaus reikšmė. Dėl mažo gyventojų tankumo ir stiprios gamtinės dinamikos regionas išlaiko tiek ekonominių iššūkių, tiek ekologinių galimybių komplektą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra aukštasis lygmuo?

K: Kas lemia Aukštųjų lygumų geografiją?

Klausimas: Kokio tipo klimatas vyrauja Aukštutinėse lygumose?

K: Kokios ekstremalios temperatūros gali būti šiame regione?

Klausimas: Kokios dar ypatybės susijusios su šiuo regionu?

K: Kaip ši vietovė paveikė ekonominę plėtrą?

Paieška pagal raidę