Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK, angl. IPCC) yra tarptautinė mokslininkų ir ekspertų grupė, kuri rengia išsamius mokslinius vertinimus apie klimato sistemą, šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir su tuo susijusias pasekmes bei sprendimų galimybes. Komisiją 1988 m. įsteigė dvi Jungtinių Tautų organizacijos - Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP). Jos pagrindinis tikslas – apibendrinti ir įvertinti mokslinius, techninius ir socioekonominius duomenis, reikalingus suprasti klimato kaitą ir informuoti sprendimų priėmėjus.

Ką komisija nustatė

IPCC vertinimuose aiškiai nurodoma, kad pastarąjį šimtmetį ryškus planetos atšilimas daugiausia yra žmogaus veiklos pasekmė: žmonės intensyvina procesus, kurie nenatūraliai šildo Žemę – daugiausia išskirdami iškastinį kurą deginant šiltnamio efektą sukeliančias dujas bei keičiant žemės naudojimą. Komisijos ataskaitose aiškiai aprašomos klimato kaitos pasekmės: didėjantys karščio rekordai, kintantys kritulių modeliai, dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs reiškiniai, jūros lygio kilimas ir biologinės įvairovės nykimas.

Veiklos sritys ir ataskaitos

Daug IPCC darbo skiriama rengiant ataskaitas, kurias naudoja ir Jungtinių Tautų klimato politikos mechanizmai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitoskonvenciją. Komisija rengia pagrindinius „vertinamuosius“ leidinius (Assessment Reports) kas kelis metus, taip pat specialias temines ataskaitas (pvz., apie 1,5 °C ribą, ekstremalius reiškinius, vandenų ir žemės ūkio problemas). Šios ataskaitos apima:

  • Darbo grupes: I grupė (klimato mokslas), II grupė (poveikiai, adaptacija, pažeidžiamumas), III grupė (švelninimo priemonės);
  • Mokslinį vertinimą: apžvelgiami tūkstančiai recenzuojamų publikacijų ir techninių studijų;
  • Santraukas politikams: glaustos ataskaitų išvados, patvirtinamos vyriausybių ir mokslininkų; šios santraukos yra ypač svarbios sprendimų priėmimui.

Kaip veikia IPCC

IPCC nėra vykdanti institucija – ji nekursuoja, neprižiūri projektų ir neskirsto lėšų. Jos vaidmuo – vertinti esamą mokslą ir pateikti patikimą informaciją. Ataskaitų rengime dalyvauja šimtai autorių ir tūkstančiai recenzentų iš viso pasaulio; projektų tekstai kelis kartus peržiūrimi tiek mokslinėje, tiek tarpvalstybinėje valdžios institucijų peržiūroje. Santraukas politikams (Summary for Policymakers) patvirtina vyriausybių atstovai kartu su autorių komanda, todėl jos yra „policy‑relevant“, bet ne „policy‑prescriptive“ – t. y. pateikia galimas pasekmes ir sprendimų variantus, bet neįsako konkrečių politinių sprendimų.

Struktūra, nariai ir pripažinimas

IPCC nariai yra WMO ir UNEP valstybės narės; kitaip sakant, TKKK narėmis gali būti tik WMO ir UNEP valstybės narės. Komisijos darbą vykdo skyrių vadovai, pagrindiniai autoriai, bendrieji autoriai ir recenzentai. 2007 m. IPCC pasidalijo Nobelio taikos premiją su buvusiu JAVviceprezidentu Al Gore'u, apdovanojimą gavus už pastangas viešinti klimato kaitos riziką ir skatinti sprendimus.

Ką reiškia IPCC išvados praktikoje

IPCC ataskaitos yra pagrindinis informacijos šaltinis daugeliui tarptautinių susitarimų ir politikos priemonių – jos sudarė sąlygas rengti tarptautinius susitarimus, tokius kaip Kioto protokolo etapai ir vėlesnės derybos dėl emisijų mažinimo. Ataskaitos padeda vyriausybėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir mokslininkams planuoti adaptaciją ir mažinti emisijas.

Ribotumai ir kritika

Nors daug mokslininkų ir politikų pasitiki IPCC darbu, komisija sulaukia ir kritikos: kartais ataskaitos laikomos _konservatyviomis_ (nes remiasi publikuotais duomenimis ir ilgais recenzavimo procesais), o vyriausybių derybos dėl santraukų teksto gali lemti kompromisus. Taip pat IPCC darbo laikas gali vėluoti stebėtinai greitai besikeičiančioje mokslo srityje.

Trumpai

IPCC (TKKK) yra pagrindinė institucija, kuri apibendrina klimato mokslą ir pateikia patikimą, tarpvalstybių patvirtintą informaciją sprendimų priėmimui. Jos ataskaitos aiškiai rodo, kad žmogaus veikla prisideda prie Žemės šilimo ir kad yra realių priemonių klimato kaitos poveikiui mažinti bei visuomenės atsparumui didinti. Dėl to daug institucijų ir mokslininkų pasitiki IPCC darbo rezultatais.

Dėl priežasčių ir procesų IPCC ataskaitose dažnai minima, kad žmogaus veikla (įskaitant technologijų plėtrą ir chemijos pramonės naudojimą) daro reikšmingą įtaką klimato sistemai, todėl tarptautiniai susitarimai ir politinės priemonės yra būtini siekiant sumažinti riziką gyvybei ir infrastruktūrai.